t-001vidutinis
Narimantas apgulė Uteną, kur buvo pasislėpęs Daumantas, vengęs atviro mūšio lauko.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 140
Patyręs savo bei žmonos skriaudą, Narimantas liūdėjo, niršo, grasino, tuo tarpu tas, kuris per aistrą buvo U ž D a u m a n to p ik ta praradęs protą, nusikaltimą d a r y t ę N a rim a n ta s parėmė užsispyrimu: pamyk e ršiįa karu nęs dorovę, jis arba nematė pavojų, arba jų nepaisė. Todėl valdovas buvo priverstas griebtis ginklo ir pradėti karą su broliu. Jis apgulė Uteną, kadangi ten buvo pasislėpęs svetimų žmonų viliotojas, nesitikėdamas sėkmės atvirame kovos lauke, nes labiau buvo linkęs prie piktadarybių nei prie karo. Kadangi nė sienos negalėjo ilgiau jo apsaugoti, nes matė, jog bus priverstas neišvengiamai pasiduoti arba dėl apsupties, arba dėl bado, kai nebegaus maisto, jis stengėsi kelti saviškiams nuotaiką viltimi, jog skubiai ateisianti artimųjų pagalba; tuo tarpu pats, nieko gero nesitikėdamas, pažadėjęs greitai atvykti su kariuomene ir pralaužti apsupimą, nakčia, išleistas iš pilies, paspruko per supančiųjų eiles.