ivykis

Narimanto karas su Daumantu ir Utenos apgultis

2 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 1 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narimantas apgulė Uteną, kur buvo pasislėpęs Daumantas, vengęs atviro mūšio lauko.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 140

Patyręs savo bei žmonos skriaudą, Narimantas liūdėjo, niršo, grasino, tuo tar pu tas, kuris per aistrą buvo U ž D a u m a n to p ik ta - praradęs protą, nusikaltimą d a r y t ę N a rim a n ta s parėmė užsispyrimu: pamy- k e ršiįa karu nęs dorovę, jis arba nematė pavojų, arba jų nepaisė. To dėl valdovas buvo priverstas griebtis ginklo ir pradėti karą su broliu. Jis apgulė Uteną, kadangi ten buvo pasislėpęs svetimų žmonų viliotojas, nesitikėdamas sėk mės atvirame kovos lauke, nes labiau buvo linkęs prie piktadarybių nei prie karo. Kadangi nė sienos nega lėjo ilgiau jo apsaugoti, nes matė, jog bus priverstas neišvengiamai pasiduoti arba dėl apsupties, arba dėl bado, kai nebegaus maisto, jis stengėsi kelti saviškiams nuotaiką viltimi, jog skubiai ateisianti artimųjų pa galba; tuo tarpu pats, nieko gero nesitikėdamas, paža dėjęs greitai atvykti su kariuomene ir pralaužti ap supimą, nakčia, išleistas iš pilies, paspruko per supan čiųjų eiles.

t-002vidutinis

Kojelavičius vaizduoja, kad Narimantas apgulė Uteną, kur slėpėsi Daumantas, autoriaus vadinamas svetimų žmonų viliotoju.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 140

Patyręs savo bei žmonos skriaudą, Narimantas liūdėjo, niršo, grasino, tuo tar pu tas, kuris per aistrą buvo U ž D a u m a n to p ik ta - praradęs protą, nusikaltimą d a r y t ę N a rim a n ta s parėmė užsispyrimu: pamy- k e ršiįa karu nęs dorovę, jis arba nematė pavojų, arba jų nepaisė. To dėl valdovas buvo priverstas griebtis ginklo ir pradėti karą su broliu. Jis apgulė Uteną, kadangi ten buvo pasislėpęs svetimų žmonų viliotojas, nesitikėdamas sėk mės atvirame kovos lauke, nes labiau buvo linkęs prie piktadarybių nei prie karo. Kadangi nė sienos nega lėjo ilgiau jo apsaugoti, nes matė, jog bus priverstas neišvengiamai pasiduoti arba dėl apsupties, arba dėl bado, kai nebegaus maisto, jis stengėsi kelti saviškiams nuotaiką viltimi, jog skubiai ateisianti artimųjų pa galba; tuo tarpu pats, nieko gero nesitikėdamas, paža dėjęs greitai atvykti su kariuomene ir pralaužti ap supimą, nakčia, išleistas iš pilies, paspruko per supan čiųjų eiles.