t-001vidutinis
Jaroslavas, kunigaikštis, norėdamas atmonyti tas 1225 nelaimas, patelkęs kunigaikštį Toropeco Dovydą ir kunigaikštį Pleskavo Vladimirą, ėmė vyti lietuvius namo grįžtančius, kuriuos panokęs pirmojoj nedėlioj gavėnios, susigrūmė ties upe Usviete, abi pusi rėmės.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Gudai patys sa kos, jog lietuviai ir žemaičiai niekuomet jų taip baisiai nebuvo įgrobę, kaip tuo žygiu1 2. Jaroslavas, kunigaikštis, norėdamas atmonyti tas 1225 nelaimas, patelkęs kunigaikštį Toropeco Dovydą ir kunigaikštį Pleskavo Vladimirą, ėmė vyti lietuvius namo grįžtančius, kuriuos panokęs pirmojoj nedė- lioj gavėnios, susigrūmė ties upe Usviete, abi pusi rėmės narsiai narsesniai, daugybės gudų toj kruvi noj mūšoj karvietėj atliko, tarp kurių pats kuni gaikštis Dovydas galą gavo, vienok ir lietuvių tą dieną 2000 rimtos joties sako kritusios ir vieną jų karvedį gudai sugavę. Tuo tarpu atkeliavęs į Padaugavį vyskupas Mo- denos Vilhelmas, siuntinys popiežiaus, taikino su- keršusius kalavijonis su v.