Mindaugo karūnacija

PDF 29

Tačiau Mindaugui dar reikėjo įtvirtinti valdžią. 1248 m. padėtis jam tapo labai grėsminga. Opoziciją pirmiausia sudarė artimiausi giminai- čiai – brolvaikiai, pagalbon pasitelkę ir svetimuosius – Livonijos ordiną ir Voluinę. Mindaugas įveikė šią kliūtį ne tik karo žygiais, bet ir diploma- tija – pasinaudojęs Livonijos vidaus prieštaravimais, patraukė į savo pusę Livonijos ordino magistrą Andrių Štirlandą. Per jį 1251 m. pavasarį (ar vasaros pradžioje) Mindaugas išsirūpino sau ir žmonai Mortai krikštą, o sau – karaliaus karūną.

PDF 29

1251 m. Mindaugas krikštijosi, mainais perleidęs didelę dalį Žemaiti- jos Livonijos ordinui. Svarbiausias tikslas, kurio siekta krikštijantis, – ka- rūna. Tikslas buvo pasiektas 1253 m. liepos 6-ąją. Mindaugo vainikavimo dienai priklauso garbinga vieta mūsų kalendoriuje: juk Mindaugas – pir- mas ir vienintelis vainikuotas Lietuvos karalius.

PDF 29

1251 m. Mindaugas krikštijosi, mainais perleidęs didelę dalį Žemaiti- jos Livonijos ordinui. Svarbiausias tikslas, kurio siekta krikštijantis, – ka- rūna. Tikslas buvo pasiektas 1253 m. liepos 6-ąją. Mindaugo vainikavimo dienai priklauso garbinga vieta mūsų kalendoriuje: juk Mindaugas – pir- mas ir vienintelis vainikuotas Lietuvos karalius.

PDF 30

tarsi užbaigia valstybės susikūrimą, nes Lietuvą pripažino to meto pasau- lis. Vien to pakaktų Mindaugą laikyti viena iš svarbiausių ir Lietuvai dau- giausia nusipelniusių asmenybių. Mindaugas sukūrė didžiausią ankstyvo- sios Lietuvos istorijos kūrinį – valstybę, suteikusią galimybę išlikti lietuvių tautai ir vėliau perimti Vakarų civilizaciją. Lietuva įžengė į istorijos areną, kai Europa jau buvo pergyvenusi kryžiaus karų epochą (septintasis kry- žiaus žygis vyko valdant Mindaugui, o paskutinis – aštuntasis neilgai trukus po jo mirties). Tačiau Mindaugas turėjo nuveikti daugiau negu kitų Vidurio Europos šalių valdovai prieš keletą amžių. Čekija karalyste tapo XII a., o savarankiška arkivyskupija buvo įsteigta tik XIV a., Lenki- ja karalyste tapo ir įsteigė savarankišką arkivyskupiją X–XI a. sandūroje, tačiau (kaip ir Čekija) tapo ne popiežiaus, o Šventosios Romos imperi- jos valdovo vasale. O Mindaugas, karūnavęsis per Vokietijos vasalą – Livonijos ordiną, tapo ne imperatoriaus, o popiežiaus vasalu ir iš karto gavo teisę į savarankišką, tiesiai popiežiui pavaldžią vyskupiją. Maža to, po keleto metų Mindaugas gavo karaliaus vainiką visai dinastijai – po- piežius leido vainikuotis ir sūnui. Visa tai – Mindaugo politikos rezulta- tas. Mindaugas įžvalgiai pasirinko pagalbininką – Livonijos ordino bro- lį kunigą Kristijoną, iš kurio gavo informaciją apie Katalikų bažnyčios organizaciją ir popiežiaus santykius su Europos valdovais, ypač impera- toriumi. Papirkęs magistrą Andrių Štirlandą, per savo pasiuntinį popie- žiui išdėstė sąlygas, kurios buvo naudingesnės Lietuvai, o ne Livonijai. Livonijos delegatų nuostabai popiežius patenkino Mindaugo prašymą. Mindaugas pasiekė pirmą tarptautinę Lietuvos diplomatijos pergalę – apsisaugojo nuo politinių saitų su Šventąja Romos imperija. Šie svarūs diplomatiniai laimėjimai rodo, kad Mindaugas talentingai sugebėjo pa- kreipti įvykius sau naudinga linkme. Net savo priešų Mindaugas buvo vadinamas išmintinguoju.

PDF 30

tarsi užbaigia valstybės susikūrimą, nes Lietuvą pripažino to meto pasau- lis. Vien to pakaktų Mindaugą laikyti viena iš svarbiausių ir Lietuvai dau- giausia nusipelniusių asmenybių. Mindaugas sukūrė didžiausią ankstyvo- sios Lietuvos istorijos kūrinį – valstybę, suteikusią galimybę išlikti lietuvių tautai ir vėliau perimti Vakarų civilizaciją. Lietuva įžengė į istorijos areną, kai Europa jau buvo pergyvenusi kryžiaus karų epochą (septintasis kry- žiaus žygis vyko valdant Mindaugui, o paskutinis – aštuntasis neilgai trukus po jo mirties). Tačiau Mindaugas turėjo nuveikti daugiau negu kitų Vidurio Europos šalių valdovai prieš keletą amžių. Čekija karalyste tapo XII a., o savarankiška arkivyskupija buvo įsteigta tik XIV a., Lenki- ja karalyste tapo ir įsteigė savarankišką arkivyskupiją X–XI a. sandūroje, tačiau (kaip ir Čekija) tapo ne popiežiaus, o Šventosios Romos imperi- jos valdovo vasale. O Mindaugas, karūnavęsis per Vokietijos vasalą – Livonijos ordiną, tapo ne imperatoriaus, o popiežiaus vasalu ir iš karto gavo teisę į savarankišką, tiesiai popiežiui pavaldžią vyskupiją. Maža to, po keleto metų Mindaugas gavo karaliaus vainiką visai dinastijai – po- piežius leido vainikuotis ir sūnui. Visa tai – Mindaugo politikos rezulta- tas. Mindaugas įžvalgiai pasirinko pagalbininką – Livonijos ordino bro- lį kunigą Kristijoną, iš kurio gavo informaciją apie Katalikų bažnyčios organizaciją ir popiežiaus santykius su Europos valdovais, ypač impera- toriumi. Papirkęs magistrą Andrių Štirlandą, per savo pasiuntinį popie- žiui išdėstė sąlygas, kurios buvo naudingesnės Lietuvai, o ne Livonijai. Livonijos delegatų nuostabai popiežius patenkino Mindaugo prašymą. Mindaugas pasiekė pirmą tarptautinę Lietuvos diplomatijos pergalę – apsisaugojo nuo politinių saitų su Šventąja Romos imperija. Šie svarūs diplomatiniai laimėjimai rodo, kad Mindaugas talentingai sugebėjo pa- kreipti įvykius sau naudinga linkme. Net savo priešų Mindaugas buvo vadinamas išmintinguoju.

PDF 30

tarsi užbaigia valstybės susikūrimą, nes Lietuvą pripažino to meto pasau- lis. Vien to pakaktų Mindaugą laikyti viena iš svarbiausių ir Lietuvai dau- giausia nusipelniusių asmenybių. Mindaugas sukūrė didžiausią ankstyvo- sios Lietuvos istorijos kūrinį – valstybę, suteikusią galimybę išlikti lietuvių tautai ir vėliau perimti Vakarų civilizaciją. Lietuva įžengė į istorijos areną, kai Europa jau buvo pergyvenusi kryžiaus karų epochą (septintasis kry- žiaus žygis vyko valdant Mindaugui, o paskutinis – aštuntasis neilgai trukus po jo mirties). Tačiau Mindaugas turėjo nuveikti daugiau negu kitų Vidurio Europos šalių valdovai prieš keletą amžių. Čekija karalyste tapo XII a., o savarankiška arkivyskupija buvo įsteigta tik XIV a., Lenki- ja karalyste tapo ir įsteigė savarankišką arkivyskupiją X–XI a. sandūroje, tačiau (kaip ir Čekija) tapo ne popiežiaus, o Šventosios Romos imperi- jos valdovo vasale. O Mindaugas, karūnavęsis per Vokietijos vasalą – Livonijos ordiną, tapo ne imperatoriaus, o popiežiaus vasalu ir iš karto gavo teisę į savarankišką, tiesiai popiežiui pavaldžią vyskupiją. Maža to, po keleto metų Mindaugas gavo karaliaus vainiką visai dinastijai – po- piežius leido vainikuotis ir sūnui. Visa tai – Mindaugo politikos rezulta- tas. Mindaugas įžvalgiai pasirinko pagalbininką – Livonijos ordino bro- lį kunigą Kristijoną, iš kurio gavo informaciją apie Katalikų bažnyčios organizaciją ir popiežiaus santykius su Europos valdovais, ypač impera- toriumi. Papirkęs magistrą Andrių Štirlandą, per savo pasiuntinį popie- žiui išdėstė sąlygas, kurios buvo naudingesnės Lietuvai, o ne Livonijai. Livonijos delegatų nuostabai popiežius patenkino Mindaugo prašymą. Mindaugas pasiekė pirmą tarptautinę Lietuvos diplomatijos pergalę – apsisaugojo nuo politinių saitų su Šventąja Romos imperija. Šie svarūs diplomatiniai laimėjimai rodo, kad Mindaugas talentingai sugebėjo pa- kreipti įvykius sau naudinga linkme. Net savo priešų Mindaugas buvo vadinamas išmintinguoju.

PDF 29

Mindaugo vainikavimas Mindaugo karūnacija. Dail. A. Varnas, 1952–1953 m.