1314 m. apie vasario 2 d. Henrikas dar kartą žygiavo į Medininkų valsčių ir puolė Sizditės pilį.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 209
Tais pačiais 1314 metais, apie grabnyčias (vasario 2), tas pats brolis Henrikas,\nmaršalas, dar kartą nužygiavo su visa savo kariuomene į Medininkų valsčių ir ten užpuolė\npilį, vardu Sizditė570, kurios pilėnai narsiai priešinosi;
1314 m. sausio pradžioje keli lietuviai naktį įsibrovė į Henriko stovyklą ir nužudė keturis vyrus.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 210
1314 viešpaties metais, po jo [Kristaus] apipjaustymo dienos (sausio 1), tas pats\nbrolis Henrikas, maršalas, su broliais ir Sembos bei Notangos vyrais žygiavo į Medininkų\nvalsčių569; keli lietuviai, naktį įsibrovę į jo palapines, nužudė 4 vyrus ir išsivarė du arklius,\ntodėl krikščionių kariuomenė kiaurą naktį nematė ramybės.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Tais pačiais 1314 metais, apie grabnyčias (vasario 2), tas pats brolis Henrikas, maršalas, dar kartą nužygiavo su visa savo kariuomene į Medininkų valsčių ir ten užpuolė pilį, vardu Sizditė570, kurios pilėnai narsiai priešinosi; šioje kovoje, ilgokai užtrukusioje, lietuviai neteko Masiaus brolio bei 18 kitų [vyrų], kurie krito nukauti, o broliai — trijų brolių, būtent: brolio Henriko Rutėno, brolio Ulricho iš Tetingeno ir brolio Rebodo iš Izenburgo, bei keturių prityrusių karių, būtent: Spagerotės, Kviramo iš Valdavos, Mykolo ir Mindotės. Ne kažką laimėję, puldami pilį, jie vėliau patraukė į jos apylinkes ir dar kartą jas nusiaubė, degindami ir piešdami.
Susietas teiginys: t-001
Susieti teiginiai: t-001
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
1314 viešpaties metais, po jo [Kristaus] apipjaustymo dienos (sausio 1), tas pats brolis Henrikas, maršalas, su broliais ir Sembos bei Notangos vyrais žygiavo į Medininkų valsčių569; keli lietuviai, naktį įsibrovę į jo palapines, nužudė 4 vyrus ir išsivarė du arklius, todėl krikščionių kariuomenė kiaurą naktį nematė ramybės. Vis dėlto šitai neįbaugino brolių taip smarkiai, kad jie nors kiek būtų uždelsę pradėtąjį viešpaties darbą. Skatinami karšto tikėjimo ir tvirtai pasikliaudami viešpačiu, jie iki galo padarė visa, ko buvo ėmęsi mūsų dievo Jėzaus Kristaus garbei.