Martyno iš Golino žygis į Sūduvos kaimą, bendražygių žūtis ir kerštas
5 teiginiai6 įrašai0 ryšių
Dusburgietis teigia, kad tas Martynas su 4 vokiečiais ir 11 prūsų užgrobė vieną kaimą Sūduvos žemėje, išžudydamas ar išsivarydamas į nelaisvę žmones. Dusburgietis teigia, kad sūduviai dėl to labai džiaugėsi, tuo tarpu susikrimtęs Martynas ilgokai daužėsi po mišką, kol sušaukė savo išsklaidytus bendrus; kadangi visi jų ginklai buvo pagrobti, jis slaptomis, priešams miegant, vieną po kito išvogė jų skydus, kalavijus bei ietis, o.
Tas Martynas su 4 vokiečiais ir 11 prūsų užgrobė vieną kaimą Sūduvos žemėje, išžudydamas ar išsivarydamas į nelaisvę žmones. Grįždamas atgal, jis ilgainiui priėjo tokią vietą, kur, nekreipdamas dėmesio į pavojus, sėdo su savo bendrais už skobnies po visų rūpesčių ramiai papietauti; staiga juos užpuolė priešai ir nužudė keturis jo bendrus vokiečius, o kiti išbėgiojo palikę visus turimus ginklus bei visą maistą. Sūduviai dėl to labai džiaugėsi, tuo tarpu susikrimtęs Martynas ilgokai daužėsi po mišką, kol sušaukė savo išsklaidytus bendrus; kadangi visi jų ginklai buvo pagrobti, jis slaptomis, priešams miegant, vieną po kito išvogė jų skydus, kalavijus bei ietis, o turėdamas ginklų, staiga juos su savo bendrais užpuolė ir visus išžudė jų guoliuose, išskyrus vieną, kurį Martynas nukovė pastojęs jam kelią, kuriuo šis mėgino sprukti; po to sugrįžo namo su anksčiau pelnytu grobiu bei šių netikėlių ginklais ir kitais daiktais.
Vargu ar kas galėtų nuodugniai papasakoti, kokie nuostabūs ir nepaprasti buvę žygiai krikščionių plėšikautojų, būtent: Martyno iš Golino, Konrado, vardu Divelis, kito [vyro], vadinamo Štaubemeliu, Kudaro iš Sūduvos, Nakaimo iš Pagudės ir daugybės kitų. Tas Martynas su 4 vokiečiais ir 11 prūsų užgrobė vieną kaimą Sūduvos žemėje, išžudydamas ar išsivarydamas į nelaisvę žmones. Grįždamas atgal, jis ilgainiui priėjo tokią vietą, kur, nekreipdamas dėmesio į pavojus, sėdo su savo bendrais už skobnies po visų rūpesčių ramiai papietauti; staiga juos užpuolė priešai ir nužudė keturis jo bendrus vokiečius, o kiti išbėgiojo palikę visus turimus ginklus bei visą maistą.
Sūduviai dėl to labai džiaugėsi, tuo tarpu susikrimtęs Martynas ilgokai daužėsi po mišką, kol sušaukė savo išsklaidytus bendrus; kadangi visi jų ginklai buvo pagrobti, jis slaptomis, priešams miegant, vieną po kito išvogė jų skydus, kalavijus bei ietis, o.
Tas Martynas su 4 vokiečiais ir 11 prūsų užgrobė vieną kaimą Sūduvos žemėje, išžudydamas ar išsivarydamas į nelaisvę žmones. Grįždamas atgal, jis ilgainiui priėjo tokią vietą, kur, nekreipdamas dėmesio į pavojus, sėdo su savo bendrais už skobnies po visų rūpesčių ramiai papietauti; staiga juos užpuolė priešai ir nužudė keturis jo bendrus vokiečius, o kiti išbėgiojo palikę visus turimus ginklus bei visą maistą. Sūduviai dėl to labai džiaugėsi, tuo tarpu susikrimtęs Martynas ilgokai daužėsi po mišką, kol sušaukė savo išsklaidytus bendrus; kadangi visi jų ginklai buvo pagrobti, jis slaptomis, priešams miegant, vieną po kito išvogė jų skydus, kalavijus bei ietis, o turėdamas ginklų, staiga juos su savo bendrais užpuolė ir visus išžudė jų guoliuose, išskyrus vieną, kurį Martynas nukovė pastojęs jam kelią, kuriuo šis mėgino sprukti; po to sugrįžo namo su anksčiau pelnytu grobiu bei šių netikėlių ginklais ir kitais daiktais.
Apie Pakimos valsčiaus Sūduvos žemėje nusiaubimą Tuo metu brolis Konradas iš Tirbergo Jaunesnysis, Prūsijos žemės maršalas, magistro įsakytas, sutelkė visą savo kariuomenę ir įsiveržė į Sūduvos žemės valsčių, vardu Pakima495; smarkiai jį nusiaubęs, nudeginęs.
Vargu ar kas galėtų nuodugniai papasakoti, kokie nuostabūs ir nepaprasti buvę žygiai krikščionių plėšikautojų, būtent: Martyno iš Golino, Konrado, vardu Divelis, kito [vyro], vadinamo Štaubemeliu, Kudaro iš Sūduvos, Nakaimo iš Pagudės ir daugybės kitų. Tas Martynas su 4 vokiečiais ir 11 prūsų užgrobė vieną kaimą Sūduvos žemėje, išžudydamas ar išsivarydamas į nelaisvę žmones. Grįždamas atgal, jis ilgainiui priėjo tokią vietą, kur, nekreipdamas dėmesio į pavojus, sėdo su savo bendrais už skobnies po visų rūpesčių ramiai papietauti; staiga juos užpuolė priešai ir nužudė keturis jo bendrus vokiečius, o kiti išbėgiojo palikę visus turimus ginklus bei visą maistą.
Apie Sembos žemės nusiaubimą Šio magistro brolio Mangoldo vadovavimo metais sūduviai, be galo brolių kamuojami mūsų aprašytais ir neaprašytais smūgiais, didžiai krimtosi ir degė prieš juos neapsakomu įtūžiu, todėl pradėjo tartis, kaip būtų galima atkeršyti už.
Anksčiau jis buvo komtūru Karaliaučiaus pilyje, kur daug gera padarė; tapęs Prūsijos žemės magistru ir beveik dvejus metus jai vadovavęs, buvo iškviestas į kapitulą, kai iškilmingai Teutonų ordino didžiuoju magistru išrinko brolį Burchardą iš Švandeno, o grįždamas namo, kelyje ir pasimirė. 204 (199). Apie Sembos žemės nusiaubimą Šio magistro brolio Mangoldo vadovavimo metais sūduviai, be galo brolių kamuojami mūsų aprašytais ir neaprašytais smūgiais, didžiai krimtosi ir degė prieš juos neapsakomu įtūžiu, todėl pradėjo tartis, kaip būtų galima atkeršyti už šitokią priespaudą, tačiau patys vieni nieko nestengdami, pasitelkė į pagalbą lietuvius ir smarkiai užpuolė Sembos žemę497.