Lucko suvažiavime dalyvavo Maskvos, Tverės, Riazanės, Odojevo, Didžiojo Naugardo, Pskovo ir kitų valstybių atstovai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 51
Suvažiavime \ntaip pat dalyvavo Maskvos didžiojo kunigaikščio ir Tverės kunigaikščio \npasiuntiniai, Riazanės, Odojevo, Didžiojo Naugardo, Pskovo kunigaikš-\nčiai, popiežiaus legatas, Vokiečių ordino, Aukso ordos, Moldavijos, Da-\nnijos karaliaus ir Bizantijos imperatoriaus pasiuntiniai. Lucko suvažiavi-\nmas rodė LDK ir Vytauto vaidmens svarbą regione, o į Lietuvos istoriją \nįėjo pirmiausia dėl Vytauto vainikavimo plano, kurį rėmė Zigmantas I \nir Vokiečių ordinas, siekdamas sukurti regione atsvarą Lenkijai. Vytau-\nto apsisprendimas priimti imperatoriaus siūlomą vainiką ir pareiškimas, \nkad tai daro „niekieno neatsiklausdamas“, reiškė, kad jis tampa suvereniu \nvaldovu.
Lucko suvažiavimas vyko 1429 m. sausio 9–29 d. ir buvo skirtas Vidurio bei Rytų Europos politikos problemoms aptarti.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 51
Lietuvos ir Lenkijos valdovų – Vytauto ir Jogailos – susitikimui su\nŠventosios Romos imperijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi Zi-\ngmantu I Vidurio ir Rytų Europos politikos problemoms aptarti ir buvo\nskirtas Lucko suvažiavimas, vykęs 1429 m. sausio 9–29 d. Suvažiavime\ntaip pat dalyvavo Maskvos didžiojo kunigaikščio ir Tverės kunigaikščio\npasiuntiniai, Riazanės, Odojevo, Didžiojo Naugardo, Pskovo kunigaikš-\nčiai, popiežiaus legatas, Vokiečių ordino, Aukso ordos, Moldavijos, Da-\nnijos karaliaus ir Bizantijos imperatoriaus pasiuntiniai.
Lucko suvažiavimas rodė LDK ir Vytauto vaidmens svarbą regione ir į Lietuvos istoriją įėjo dėl Vytauto vainikavimo plano.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 51
Lietuvos ir Lenkijos valdovų – Vytauto ir Jogailos – susitikimui su\nŠventosios Romos imperijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi Zi-\ngmantu I Vidurio ir Rytų Europos politikos problemoms aptarti ir buvo\nskirtas Lucko suvažiavimas, vykęs 1429 m. sausio 9–29 d. Suvažiavime\ntaip pat dalyvavo Maskvos didžiojo kunigaikščio ir Tverės kunigaikščio\npasiuntiniai, Riazanės, Odojevo, Didžiojo Naugardo, Pskovo kunigaikš-\nčiai, popiežiaus legatas, Vokiečių ordino, Aukso ordos, Moldavijos, Da-\nnijos karaliaus ir Bizantijos imperatoriaus pasiuntiniai.
Štai todėl karalius po senato posėdžio, net neatsi sveikinęs su imperatoriumi, skubiai išvyko iš Lucko.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 417
Vytautui išėjus, senatas kuo rimčiau\nsiai paaiškino karaliui, kad, pritardamas pavojingiems ir\nsuktiems imperatoriaus sumanymams, nusileistų žmo\ngui, kuris ne tik jo šeimos, bet ir Lietuvos bei Lenkijos\npriešas, nes šitai esąs parodęs praeityje ne vieną kar\ntą. Štai todėl karalius po senato posėdžio, net neatsi\nsveikinęs su imperatoriumi, skubiai išvyko iš Lucko.\nAtvykęs į Lenkiją, jis sukvie-\nIšsiskiisto Lucko su-\ntė Korčine seimą, norėdamas,\nvažiavimo dalyviai\nkad karalystės luomai nu\nspręstų, kaip dera priešintis\nnesaikingiems Vytauto potroškiams.
Pasak Viljamo Pochliobkino, 1429 m. Lucko suvažiavime Genujos pasiuntiniai Jogailai ir Vytautui demonstravo distiliuotą alkoholį kaip vaistą, tačiau šis teiginys nepriklausomais šaltiniais nepatvirtintas.
Rimvydas Laužikas, Gėrimų vartojimas kaip bendrystės reprezentacija XVII–XVIII a. bajoriškojoje kultūroje (straipsnis, 2016 m.)
PDF 3
Citatos tekstas nepasiekiamas.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Taip ir buvo, senato pirmininkas Gnezno arkivyskupas bylo jo be galo iškalbingai, tačiau smarkiai varžydamasis, nes bijojo įžeisti Vytautą; visa ko prišnekėjęs, nutilo lyg kirviu nukirstas. Tuo tarpu Krokuvos vyskupas Zbig nevas Olesnickis, nė kiek nenusigandęs, aiškiai nurodė, kokia įtartina imperatoriaus S en ato įsp ė ta s draugystė, ir, atskleidęs, ko kie pavojingi jo siūlymai, rimtai įspėjo Vytautą, kad šis, tokio gražaus amžiaus su laukęs ir tokios didžios šlovės pasiekęs, paliautų puose lėjęs tuščias svajones apie tariamą didybę ir atsimintų priesaiką, kuria pažadėjęs paklusnumą karaliui bei len kų karalystei. Tokią pat nuomonę pareiškė ir grafas Jo nas iš Tarnovo, Krokuvos vaivada.
Šaltinis: 01-bumblauskas-ldk-ir-jos-tradicija
avime taip pat dalyvavo Maskvos didžiojo kunigaikščio ir Tverės kunigaikščio pasiuntiniai, Riazanės, Odojevo, Didžiojo Naugardo, Pskovo kuni- gaikščiai, popiežiaus legatas, Vokiečių ordino, Aukso ordos, Moldovos, Danijos karaliaus ir Bizantijos imperatoriaus pasiuntiniai. Lucko