Lucko suvažiavime dalyvavo Maskvos, Tverės, Riazanės, Odojevo, Didžiojo Naugardo, Pskovo ir kitų valstybių atstovai. Lucko suvažiavimas vyko 1429 m. sausio 9–29 d. ir buvo skirtas Vidurio bei Rytų Europos politikos problemoms aptarti. Lucko suvažiavimas rodė LDK ir Vytauto vaidmens svarbą regione ir į Lietuvos istoriją įėjo dėl Vytauto vainikavimo plano.
Suvažiavime \ntaip pat dalyvavo Maskvos didžiojo kunigaikščio ir Tverės kunigaikščio \npasiuntiniai, Riazanės, Odojevo, Didžiojo Naugardo, Pskovo kunigaikš-\nčiai, popiežiaus legatas, Vokiečių ordino, Aukso ordos, Moldavijos, Da-\nnijos karaliaus ir Bizantijos imperatoriaus pasiuntiniai. Lucko suvažiavi-\nmas rodė LDK ir Vytauto vaidmens svarbą regione, o į Lietuvos istoriją \nįėjo pirmiausia dėl Vytauto vainikavimo plano, kurį rėmė Zigmantas I \nir Vokiečių ordinas, siekdamas sukurti regione atsvarą Lenkijai. Vytau-\nto apsisprendimas priimti imperatoriaus siūlomą vainiką ir pareiškimas, \nkad tai daro „niekieno neatsiklausdamas“, reiškė, kad jis tampa suvereniu \nvaldovu.
Lietuvos ir Lenkijos valdovų – Vytauto ir Jogailos – susitikimui su\nŠventosios Romos imperijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi Zi-\ngmantu I Vidurio ir Rytų Europos politikos problemoms aptarti ir buvo\nskirtas Lucko suvažiavimas, vykęs 1429 m. sausio 9–29 d. Suvažiavime\ntaip pat dalyvavo Maskvos didžiojo kunigaikščio ir Tverės kunigaikščio\npasiuntiniai, Riazanės, Odojevo, Didžiojo Naugardo, Pskovo kunigaikš-\nčiai, popiežiaus legatas, Vokiečių ordino, Aukso ordos, Moldavijos, Da-\nnijos karaliaus ir Bizantijos imperatoriaus pasiuntiniai.
Lietuvos ir Lenkijos valdovų – Vytauto ir Jogailos – susitikimui su\nŠventosios Romos imperijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi Zi-\ngmantu I Vidurio ir Rytų Europos politikos problemoms aptarti ir buvo\nskirtas Lucko suvažiavimas, vykęs 1429 m. sausio 9–29 d. Suvažiavime\ntaip pat dalyvavo Maskvos didžiojo kunigaikščio ir Tverės kunigaikščio\npasiuntiniai, Riazanės, Odojevo, Didžiojo Naugardo, Pskovo kunigaikš-\nčiai, popiežiaus legatas, Vokiečių ordino, Aukso ordos, Moldavijos, Da-\nnijos karaliaus ir Bizantijos imperatoriaus pasiuntiniai.
Vytautui išėjus, senatas kuo rimčiau\nsiai paaiškino karaliui, kad, pritardamas pavojingiems ir\nsuktiems imperatoriaus sumanymams, nusileistų žmo\ngui, kuris ne tik jo šeimos, bet ir Lietuvos bei Lenkijos\npriešas, nes šitai esąs parodęs praeityje ne vieną kar\ntą. Štai todėl karalius po senato posėdžio, net neatsi\nsveikinęs su imperatoriumi, skubiai išvyko iš Lucko.\nAtvykęs į Lenkiją, jis sukvie-\nIšsiskiisto Lucko su-\ntė Korčine seimą, norėdamas,\nvažiavimo dalyviai\nkad karalystės luomai nu\nspręstų, kaip dera priešintis\nnesaikingiems Vytauto potroškiams.
Pasak Viljamo Pochliobkino, 1429 m. Lucko suvažiavime Genujos pasiuntiniai Jogailai ir Vytautui demonstravo distiliuotą alkoholį kaip vaistą, tačiau šis teiginys nepriklausomais šaltiniais nepatvirtintas.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Rimvydas Laužikas, Gėrimų vartojimas kaip bendrystės reprezentacija XVII–XVIII a. bajoriškojoje kultūroje (straipsnis, 2016 m.)