Livonijos paėmimas į Žygimanto Augusto globą ir 1559 m. rugpjūčio 31 d. priesaika
2 teiginiai2 įrašai0 ryšių
Kojelavičiaus pasakojime karalius atmetė maskvėnų skundus ir laiškuose uždraudė minėti Maskvos caro bei Livonijos valdovo titulus. Kojelavičiaus pasakojime Ketleris ir Livonijos luomų atstovai nutarė, kad Livonija sueina į sąjungą su Lietuva ir pereina į Žygimanto Augusto globą.
Karalius atmetė nepagrįstus skundus, savo ruožtu pareiškęs, jog maskvėnai po senovei skriaudžia Lietuvą, o laiškuose uždraudė minėti ir Maskvos caro, ir Livonijos valdovo titulus. Siuntinėjant legatus ir pratęsiant trumpam laikui paliaubas, šiaip taip ir buvo palaikoma beveik dvidešimt ketverius metus nepatvari santarvė su Ivanu Vasiljevičiumi. Vis dėlto ilgainiui vėl suliepsnojo karas dėl Livonijos. Fiurstenbergo įpėdinis Gotardas Ketleris, naujas Livonijos magistras, neabejojo, kad Maskvos valdovas, paakintas pernykščio pergalingo žygio, vėl įsibraus į jo kraštą.
Be to, išskyrė pinigų dvejų metų karo išlaidoms padengti. Seimo darbe dalyvavo ir ordino magistras Ketleris bei kiti Livonijos luomų atstovai, kurie, Nesvyžiaus kunigaikščio Mikalojaus Radvilos paraginti, nusprendė, kad Livonija sudaranti su Lietuva sąjungą ir pereinanti į Žygimanto Augusto, Lietuvos didžiojo kunigaikščio, globą šitokiomis sąlygomis. Laiduodamas Lietuvos 7 0 3 iždo padarytas išlaidas, LivoS u la rties są ly g o s nijos riterių ordinas atiduodąs Lietuvai visas žemes abiejuose Dauguvos krantuose tarp Drujos ir Aizkrauklės apygardos, be to, Bauskės, Rezeknės, Ludzos, Daugpilio, Sėlpilio pilis su apylinkėmis.