Livonijos paėmimas į Žygimanto Augusto globą ir 1559 m. rugpjūčio 31 d. priesaika
2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Kojelavičiaus pasakojime karalius atmetė maskvėnų skundus ir laiškuose uždraudė minėti Maskvos caro bei Livonijos valdovo titulus. Kojelavičiaus pasakojime Ketleris ir Livonijos luomų atstovai nutarė, kad Livonija sueina į sąjungą su Lietuva ir pereina į Žygimanto Augusto globą.
Kara lius atmetė nepagrįstus skundus, savo ruožtu pareiškęs, jog maskvėnai po senovei skriaudžia Lietuvą, o laiš kuose uždraudė minėti ir Maskvos caro, ir Livonijos valdovo titulus. Siuntinėjant legatus ir pratęsiant trum pam laikui paliaubas, šiaip taip ir buvo palaikoma be veik dvidešimt ketverius metus nepatvari santarvė su Ivanu Vasiljevičiumi. Vis dėlto ilgainiui vėl suliepsnojo karas dėl Livonijos. Fiurstenbergo įpėdinis Go- tardas Ketleris, naujas Livo nijos magistras, neabejojo, kad Maskvos valdovas, pa akintas pernykščio pergalingo žygio, vėl įsibraus į jo kraš tą.
Be to, išskyrė pinigų dvejų metų karo išlaidoms pa dengti. Seimo darbe dalyvavo ir ordino magistras Ket- leris bei kiti Livonijos luomų atstovai, kurie, Nesvyžiaus kunigaikščio Mikalojaus Radvilos paraginti, nusprendė, kad Livonija sudaranti su Lietuva sąjungą ir pereinanti į Žygimanto Augusto, Lietuvos didžiojo kunigaikš čio, globą šitokiomis sąlygomis. Laiduodamas Lietuvos 7 0 3 iždo padarytas išlaidas, Livo- S u la rties są ly g o s nijos riterių ordinas atiduo dąs Lietuvai visas žemes abiejuose Dauguvos krantuose tarp Drujos ir Aizkrau- klės apygardos, be to, Bauskės, Rezeknės, Ludzos, Daug pilio, Sėlpilio pilis su apylinkėmis.