t-001vidutinis
Po Kazimiero mirties lietuviai rengė naują karą, tikėdamiesi atgauti Volynę, kurią Kazimieras buvo atėmęs iš Liubarto.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 252
Ir viena, ir kita šalis nuolatos puldinėjo priešo kai mus; tuo pat metu, mirus Lenkijos karaliui Kazimierui, lietuviai ėmė rengtis naujam karui, tikėdamiesi atgau ti Volynę. Mat, kaip jau anksčiau esame minėję, Ka zimieras, lietuviams įsitraukus į karą su kryžiuočiais, atėmė iš jų Volynę ir, išvijęs iš ten Algirdo brolį Liu bartą, atidavė tam tikromis sąlygomis Aleksandrui Ka- rijotaičiui. Į tą pusę dabar L ie tu v ių ka ra s Ru- ir patraukė visos jėgos. Tuo š io je p rie š len k u s metu Aleksandras buvo iš vykęs į Krokuvą, kur derė josi su lenkais; iškeliavusį valdovą Vladimire pava davo lenkų riteris Petras Turskis; pilis turėjo pakan kamai maisto ir galėjo atlaikyti ilgesnę apsuptį, tačiau pilies viršininkas visai prarado narsą, kai pasirodė ginkluoti būriai; jis iš niekur nesitikėjo paramos, to dėl, išsiderėjęs, kad šie paliktų jo žmones gyvus ir neliestų turtų, bemat pasidavė, šitaip išvengdamas ka muojančios apgulos. Liubartas be kovos ir be didesnių pastangų atgavo neseniai iš jo atimtą tėvoniją, seno je medinėje pilyje įrengė visokių gynybinių įtvirtini mų ir įkurdino stiprią įgulą, o naują, Kazimiero įsa kymu dvejus metus statytą iš degtų plytų ir pareika lavusią didelių išlaidų, paliepė iš pamatų sugriauti.