Lietuvos istorijos žinių lobynas
ivykis
1945-1953 m.
8 teiginiai8 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 8 teiginiai ir visi 8 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–9 iš 9 rodomų įrašų
1944–1953 m. Lietuvoje vyko Sovietų Sąjungos represijos, deportacijos, masinė kolektyvizacija ir ginkluota rezistencija.
PDF 21
1944–1953\t\nSovietų Sąjungos organizuotų represijų, deportacijų, masinės kolekty-\nvizacijos ir Lietuvos ginkluotos rezistencijos laikotarpis.
1944–1946 m. Lietuvoje susidarė dideli, iki 100 kovotojų siekę partizanų būriai.
PDF 210
Užimant \nGrupė Lietuvos partizanų 1947 m.
Nuo 1944 m. vasaros sovietų represijos ir teroras kurstė lietuvių pasipriešinimą, išaugusį į dešimtmetį trukusį partizaninį karą.
PDF 209-210
Karas po karo – ginkluota rezistencija \nNuo 1944 m. vasaros sovietų represijos ir teroras kurstė \nlietuvių tautos pasipriešinimą, kilo dešimtmetį trukęs partizaninis karas \ndėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Iš visų trijų Baltijos valstybių\n\nL I E T U V O S I S T O R I J A\n210\npasipriešinimas Lietuvoje buvo stipriausias – čia dar naiviai tikėta Vakarais, \nkad komunistų valdymas ilgai netruks, o JAV ir Didžioji Britanija ilgainiui \nįvykdys Atlanto chartijos pažadus sugrąžinti nepriklausomybę dėl karo jos \nnetekusioms šalims, kad Vakarai pakils į žygį prieš J.
Nors organizuota ginkluota kova pasibaigė 1953-ųjų pavasarį, keletas pavienių partizanų išsislapstė dar dešimt ir daugiau metų.
PDF 211
Sovietams užblokavus Lietuvą nuo laisvojo pasaulio informacijos, atė- mus iš žmonių radijo imtuvus, visose apygardose įkurti spaudos ir infor- macijos skyriai. Per visą partizaninio karo laikotarpį ilgiau ar trumpiau buvo leidžiama 80 pavadinimų periodinių leidinių. Iš jų gyventojai suži- nodavo apie partizanų poziciją kolaborantų atžvilgiu, pasaulio politikos naujienas, partizanai parengė poezijos rinkinių, satyrų, prozos kūrinėlių, partizanų maldynų. Spaudą daugiausia platino jaunimas, vien 1947 m. už tai suimta 640 asmenų.
Sovietams užblokavus Lietuvą nuo laisvojo pasaulio informacijos, atėmus iš žmonių radijo imtuvus, visose apygardose įkurti spaudos ir informacijos skyriai.
PDF 211
Sovietams užblokavus Lietuvą nuo laisvojo pasaulio informacijos, atė-\nmus iš žmonių radijo imtuvus, visose apygardose įkurti spaudos ir infor-\nmacijos skyriai. Per visą partizaninio karo laikotarpį ilgiau ar trumpiau \nbuvo leidžiama 80 pavadinimų periodinių leidinių.
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos partizanų pasipriešinimas SSRS truko ištisą dešimtmetį, 1945–1953 m.
PDF 20
Tačiau pergyvenusi \ndidžiules netektis – Lietuvos žydų Holokaustą, masines Sovietų Sąjungos \nvykdytas deportacijas į Sibirą, emigraciją 1944 m. į Vakarus, Lietuva su-\ngebėjo pakilti į ilgiausią „karą po karo“ – Lietuvos partizanų pasiprieši-\nnimą SSRS ištisą dešimtmetį po Antrojo pasaulinio karo (1945–1953), \no tai kartais laikoma didžiausiu Lietuvos įnašu į Europos istoriją XX a.
Sovietams izoliavus Lietuvą nuo laisvojo pasaulio informacijos, partizanų apygardose įkurti spaudos ir informacijos skyriai.
PDF 211
Sovietams užblokavus Lietuvą nuo laisvojo pasaulio informacijos, atė- mus iš žmonių radijo imtuvus, visose apygardose įkurti spaudos ir infor- macijos skyriai. Per visą partizaninio karo laikotarpį ilgiau ar trumpiau buvo leidžiama 80 pavadinimų periodinių leidinių. Iš jų gyventojai suži- nodavo apie partizanų poziciją kolaborantų atžvilgiu, pasaulio politikos naujienas, partizanai parengė poezijos rinkinių, satyrų, prozos kūrinėlių, partizanų maldynų. Spaudą daugiausia platino jaunimas, vien 1947 m. už tai suimta 640 asmenų.
Antinacinė rezistencija koncentravosi miestuose, o antisovietinė buvo ginkluota ir vyko kaime, kur partizanai galėjo gauti valstiečių paramą maistu, medikamentais, drabužiais.
PDF 210
Antinacinė rezistencija koncentravosi miestuose, o antisovietinė buvo ginkluota ir vyko kaime, kur partizanai galėjo gauti valstiečių paramą maistu, medikamentais, drabužiais. Pagalbos iš užsienio tikėtis nebuvo įmanoma, jie kovėsi vienų vieni. 1944–1946 m. susidarė dideli, net iki 100 kovotojų partizanų būriai – iš viso apie 30 tūkst. vyrų, kurie kontro- liavo visą Lietuvą, išskyrus miestus, apsistodavo kaimuose, pastatydavo sargybos postus, o pasirodžius NKVD dalims eidavo į mūšį.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 214
Laisvės ko-\nvotojai savo drąsa, pasiaukojimu ir gyvybėmis įrodė, kad 1940 m. vasarą \nLietuva į SSRS įjungta prieš tautos valią ir atpirko Lietuvos vyriausybės \nir kariuomenės neveiklumą.