Lietuvos gyventojų pasitraukimas į Vakarus baigiantis Antrajam pasauliniam karui
3 teiginiai2 įrašai1 ryšys
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, bijodami artėjančios Raudonosios armijos sugrįžimo ir deportacijų, tūkstančiai Lietuvos gyventojų pasitraukė į Vakarus. Tarp lietuvių dipukų buvo 400 Kauno ir Vilniaus universiteto dėstytojų, pusė rašytojų sąjungos narių, tūkstančiai mokytojų, inžinierių.
Lietuvos diplomatinė tarnyba ir išeivija Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, bijodami artėjančios Raudonosios armijos sugrįžimo ir deportacijų, tūkstančiai Lietuvos gyventojų pasitraukė į Vakarus. Įvairiais duomenimis, 1945 m. Vakarų Europoje lietuvių pabėgėlių ir tremtinių buvo daugiau kaip 72 tūkst. (latvių – daugiau kaip 111 tūkst., estų – apie 31 tūkst.). Pabėgėlių gretas papildė nacių okupacijos metais prievarta išvežti į Vokietiją dirbti lietuviai. Vokietijai pralaimėjus karą, kai kurie jų pateko į vadinamąsias dipukų (angl. displaced persons (DP) – perkeltieji asmenys) – karo pabėgėlių, dėl įvairių priežasčių atsidūrusių už tėvynės ribų, stovyklas.
Lietuvos diplomatinė tarnyba ir išeivija Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, bijodami artėjančios Raudonosios armijos sugrįžimo ir deportacijų, tūkstančiai Lietuvos gyventojų pasitraukė į Vakarus. Įvairiais duomenimis, 1945 m. Vakarų Europoje lietuvių pabėgėlių ir tremtinių buvo daugiau kaip 72 tūkst. (latvių – daugiau kaip 111 tūkst., estų – apie 31 tūkst.). Pabėgėlių gretas papildė nacių okupacijos metais prievarta išvežti į Vokietiją dirbti lietuviai. Vokietijai pralaimėjus karą, kai kurie jų pateko į vadinamąsias dipukų (angl. displaced persons (DP) – perkeltieji asmenys) – karo pabėgėlių, dėl įvairių priežasčių atsidūrusių už tėvynės ribų, stovyklas.
Tarp lietuvių dipukų buvo 400 Kauno ir Vilniaus universiteto dėstytojų, pusė rašytojų sąjungos narių, tūkstančiai mokytojų, inžinierių. Tad lietuvių inteligentija iškeliavo dviem kryptimis – į Vakarus ar į Sibirą...