1792 m. liepos 23 d. Lietuvos Brastos mūšis prasidėjo rusų kavalerijos ataka, kurią lietuvių kavalerija iš pradžių atmušė.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 148
Mūšis Mūšis prasidėjo auštant liepos 23-osios ry- tui, kai prie lietuvių pozicijų priartėjo rusų kavalerijos priešakiniai kazokų daliniai. Lietuvių kavalerija lengvai atmušė pirmąjį smūgį. Ir netrukus pati atakavo. Ji turėjo smogti koncentruotą smūgį pagrindinėms priešo kavalerijos pajėgoms, o po to nesku- bant trauktis, kad persekiodami rusai taptų pasiekiami prieš priemiesčius išdėstytai ar- tilerijai ir pėstininkams.
Mūšio prie Lietuvos Brastos padariniai buvo įvertinti kaip sunkūs, bet ne vienareikšmiškai pralaimėjimas.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 149
Ne veltui karalius S. A. Poniatovskis apdova-\nnojo keliolika šio mūšio karininkų ir karei-\nvių neseniai įsteigto karinio Virtuti Militari\nordino auksiniais ir sidabriniais medaliais.\nMūšio prie Lietuvos Brastos negalime\nvadinti pergale, kadangi LDK kariuomenė\nturėjo pasitraukti, o priešininkui atiteko\nstrategiškai svarbi teritorija, tačiau negalime\nlaikyti ir pralaimėjimu, kadangi priešinin-\nkas patyrė didelių nuostolių, o atsitraukta\nnesulaukus pastiprinimo, organizuotai ir\ntvarkingai.
Zikaro sudarytame leidinyje Lietuvos Brastos mūšis nelaikomas nei pergale, nei pralaimėjimu, nes LDK kariuomenė pasitraukė tvarkingai.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 149
Ne veltui karalius S. A. Poniatovskis apdova-\nnojo keliolika šio mūšio karininkų ir karei-\nvių neseniai įsteigto karinio Virtuti Militari\nordino auksiniais ir sidabriniais medaliais.\nMūšio prie Lietuvos Brastos negalime\nvadinti pergale, kadangi LDK kariuomenė\nturėjo pasitraukti, o priešininkui atiteko\nstrategiškai svarbi teritorija, tačiau negalime\nlaikyti ir pralaimėjimu, kadangi priešinin-\nkas patyrė didelių nuostolių, o atsitraukta\nnesulaukus pastiprinimo, organizuotai ir\ntvarkingai.
1792 m. liepos 24 d. karalius S. A. Poniatovskis paskelbė jungiąsis prie Targovicos konfederacijos ir įsakė kariuomenei sudėti ginklus.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 149
Jau liepos 24 d. karalius S. A. Poniatovskis paskelbė jungiąsis prie Targovicos konfede- racijos, o kariuomenei įsakė sudėti ginklus, nors ji dar tikrai galėjo kovoti.
Lietuvos Brastos mūšis truko apie 8 valandas, o Lietuvos kariuomenė, S. Zabielos raportais, neteko apie 300 karių.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 149
Mūšio padariniai\n\nMūšis truko apie 8 valandas. Lietuvos ka-\nriuomenė, remiantis S. Zabielos raportais,\nneteko apie 300 karių.
Lietuvos Brastos mūšis prasidėjo 1792 m. liepos 23 d. auštant, kai prie lietuvių pozicijų priartėjo rusų kazokų priešakiniai daliniai.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 148
Mūšis Mūšis prasidėjo auštant liepos 23-osios ry- tui, kai prie lietuvių pozicijų priartėjo rusų kavalerijos priešakiniai kazokų daliniai. Lietuvių kavalerija lengvai atmušė pirmąjį smūgį. Ir netrukus pati atakavo. Ji turėjo smogti koncentruotą smūgį pagrindinėms priešo kavalerijos pajėgoms, o po to nesku- bant trauktis, kad persekiodami rusai taptų pasiekiami prieš priemiesčius išdėstytai ar- tilerijai ir pėstininkams.
Lietuvos Brastos mūšis truko apie 8 valandas, o Lietuvos kariuomenė neteko apie 300 karių.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 149
Mūšio padariniai\n\nMūšis truko apie 8 valandas. Lietuvos ka-\nriuomenė, remiantis S. Zabielos raportais,\nneteko apie 300 karių.