ivykis

Lietuvių žygis į Kališo ir Seradzo žemes

1 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 1 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Spalio mėnesį lietuviai nusiaubė Kališo ir Seradzo žemes ir be pasipriešinimo grįžo namo su grobiu.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 185

Kryžiuočiams puldinėjant gretimus Žemaitijos\nkaimus, lietuviai su savo nuolatiniu, galima sakyti,\nnaminiu priešu šitaip kariavo: kai šie nusiaubdavo jų\ntėvynę, jie ryžtingai pradėdavo karą už tėvynės ribų.\nSpalio mėnesį Lenkijoje nusiaubę Kališo ir Seradzo\nžemes, sugrįžo prisiplėšę grobio namo be kovos su ne\npatyrusią nuostolių kariuomene, kadangi niekur nesu\ntiko pasipriešinimo. Iš rusų šaltinių žinome, kad tais\npačiais metais buvo Rusioje užkariautas Polockas, ta\nčiau jie nieko nemini, kas buvo pasėjęs šio karo sėklą,\nnors rašytojai aiškiai sako, jog šis miestas gerokai anks\nčiau su visa sritimi buvo prijungtas prie Lietuvos.

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Kryžiuočiams puldinėjant gretimus Žemaitijos kaimus, lietuviai su savo nuolatiniu, galima sakyti, naminiu priešu šitaip kariavo: kai šie nusiaubdavo jų tėvynę, jie ryžtingai pradėdavo karą už tėvynės ribų. Spalio mėnesį Lenkijoje nusiaubę Kališo ir Seradzo žemes, sugrįžo prisiplėšę grobio namo be kovos su ne patyrusią nuostolių kariuomene, kadangi niekur nesu tiko pasipriešinimo. Iš rusų šaltinių žinome, kad tais pačiais metais buvo Rusioje užkariautas Polockas, ta čiau jie nieko nemini, kas buvo pasėjęs šio karo sėklą, nors rašytojai aiškiai sako, jog šis miestas gerokai anks čiau su visa sritimi buvo prijungtas prie Lietuvos.