ivykis

Lietuvių žygis į Kališo ir Seradzo žemes

1 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Spalio mėnesį lietuviai nusiaubė Kališo ir Seradzo žemes ir be pasipriešinimo grįžo namo su grobiu.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Spalio mėnesį lietuviai nusiaubė Kališo ir Seradzo žemes ir be pasipriešinimo grįžo namo su grobiu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Kryžiuočiams puldinėjant gretimus Žemaitijos\nkaimus, lietuviai su savo nuolatiniu, galima sakyti,\nnaminiu priešu šitaip kariavo: kai šie nusiaubdavo jų\ntėvynę, jie ryžtingai pradėdavo karą už tėvynės ribų.\nSpalio mėnesį Lenkijoje nusiaubę Kališo ir Seradzo\nžemes, sugrįžo prisiplėšę grobio namo be kovos su ne­\npatyrusią nuostolių kariuomene, kadangi niekur nesu­\ntiko pasipriešinimo. Iš rusų šaltinių žinome, kad tais\npačiais metais buvo Rusioje užkariautas Polockas, ta­\nčiau jie nieko nemini, kas buvo pasėjęs šio karo sėklą,\nnors rašytojai aiškiai sako, jog šis miestas gerokai anks­\nčiau su visa sritimi buvo prijungtas prie Lietuvos.
Visi teiginiai ir įrodymai (1 teiginiai, 2 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)12