Istorinis įvykis

Lietuvių ir žemaičių žygis į Pleskavą

1 teiginys1 įrašas0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 1 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–1 iš 1 teiginių

t-001vidutinis

Ateinantį metą Jaroslavas, kunigaikštis Naugar- 1191 do, regėdamas, jog su lietuviais nebebus doros, at sidėjęs iš visos galios ketėjo su jais kariauti; kaipogi, susitaręs su kitais gudų kunigaikščiais, traukė ne į Lietuvą, bet į Žemgalius, kurių visą kraštą.

Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

PDF 167

Ateinantį metą Jaroslavas, kunigaikštis Naugar- 1191 do, regėdamas, jog su lietuviais nebebus doros, atsidėjęs iš visos galios ketėjo su jais kariauti; kaipogi, susitaręs su kitais gudų kunigaikščiais, traukė ne į Lietuvą, bet į Žemgalius, kurių visą kraštą baisiai baisesniai nuteriojęs, vyriškuosius iškirto, o žmonas ir kūdikius į vergus išvarė. Lietuviai ir žemaičiai vėl, norėdami atmonyti H98 Jaroslavui teriones žemgalių, patelkę dar Polocko kunigaikštį, gulė į apygardas Pleskavo ir pirmajame antpuoly priemiesčius pilės Velikije Lūki nudegino ir jo apygardas nuteriojo, bažnyčias, klioštorius nuplėšė, noris į pačią pilį neįsilaužė, vienok su didžiu grobiu sugrįžo namo laimingai. Neilgai buvus Mantvila, kunigaikštis Žemaičių, sukėlęs kareivius žemaičių ir lietuvių, traukė vėl į Baltuosius Gudus.