t-001vidutinis
Ateinantį metą Jaroslavas, kunigaikštis Naugar- 1191 do, regėdamas, jog su lietuviais nebebus doros, at sidėjęs iš visos galios ketėjo su jais kariauti; kaipogi, susitaręs su kitais gudų kunigaikščiais, traukė ne į Lietuvą, bet į Žemgalius, kurių visą kraštą.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Ateinantį metą Jaroslavas, kunigaikštis Naugar- 1191 do, regėdamas, jog su lietuviais nebebus doros, at sidėjęs iš visos galios ketėjo su jais kariauti; kaipo- gi, susitaręs su kitais gudų kunigaikščiais, traukė ne į Lietuvą, bet į Žemgalius, kurių visą kraštą bai siai baisesniai nuteriojęs, vyriškuosius iškirto, o žmonas ir kūdikius į vergus išvarė. Lietuviai ir žemaičiai vėl, norėdami atmonyti H98 Jaroslavui teriones žemgalių, patelkę dar Polocko kunigaikštį, gulė į apygardas Pleskavo ir pirmaja me antpuoly priemiesčius pilės Velikije Lūki nu degino ir jo apygardas nuteriojo, bažnyčias, klioš- torius nuplėšė, noris į pačią pilį neįsilaužė, vienok su didžiu grobiu sugrįžo namo laimingai. Neilgai buvus Mantvila, kunigaikštis Žemaičių, sukėlęs kareivius žemaičių ir lietuvių, traukė vėl į Baltuosius Gudus.