ivykis

Lietuvių didikų žygis prieš skitus ir turkus, pasibaigęs pergale prie Kijevo

1 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 1 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Ostrogiškis, sužinojęs apie skitų ir turkų žygį į Podolę ir Pogorę, skubiai įspėjo susitarimo dalyvius apie pavojų.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 652

Ostrogiškis,\ngavęs žinią, kad skitai bei turkai patraukė į žygį Po-\ndolėn ir Pogorėn su trisdešimt keturiais tūkstančiais\nkarių, skubiai įspėjo susitarimo dalyvius apie pavojų.\nŠie negaišo ir labai greitai atvedė tam reikalui pasam\ndytus savo lėšomis algininkus. Pas Ostrogiškį atžygia\nvo Slucko kunigaikštis Jurgis, kunigaikštis Fiodoras\nSanguška, Jurgis Radvila, Jonas bei Aleksandras Ka-\nributaičiai, Višnioveco kunigaikščiai, Čartorysko ku\nnigaikštis Aleksandras, Kijevo vaivada Andrius Nemi-\nravičius, Čerkasų seniūnas Eustachijus Daškevičius ir\n655\n\n## Puslapis 654\n\ndaug kitų.

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Kai Vasilijaus legatai patvirtino šį susi tarimą karaliaus bei senato M a sk v o s v a ld o v a s ti- akivaizdoje, susiderėjo, kad tu lu o ja m a s d id žiu o ju pasieniuose kylantiems gin- v is o s R u sios v a ld o v u čams spręsti abi šalys pas- kirsiančios nepaprastus tei sėjus, kurie ir teis kaimynystėje gyvenančius žmones. Ta pati pasiuntinybė pareikalavo, kad po visą Lietu vą išmėtyti maskvėnų belaisviai būtų suvaryti į Vilnių ir geriau užlaikomi. Šios paliaubos iš tiesų laiku suda rytos, nes tuo metu karalius Ž ū sta L iu d vik a s, didžiai liūdėjo dėl jo šeimą V e n g rijo s ka ra liu s ištikusios nelaimės. Mat žu vo brolėnas Liudvikas, Veng rijos ir Čekijos karalius, kai prie Mohačo, nugalėtas turkų valdovo Suleimano ir praradęs kariuomenę, stengėsi pabėgti iš pavojaus: jį pelkėje nuslėgė par griuvęs žirgas, ir šitaip jis rugpjūčio 27 d. atsisveikino