Lenkijos kariaunai perėjus per Belipai žemę, Jurgis Narimantaitis, valdęs ją iki gyvos galvos, prisiekė likti Lenkijos priklausomybėje, o jo teisės nebuvo pažeistos. Pasak Teodoro Narbuto, Liubartas įsipareigojo būti didžiojo kunigaikščio vasalu, remti Lenkijos karalių kare su svetimais priešais, išskyrus Lietuvą, o Lenkijos ir Lietuvos valdovai pažadėjo jam globą ir paramą.
Lenkijos kariaunai perėjus per Belipai žemę, Jurgis Narimantaitis, valdęs ją iki gyvos galvos, prisiekė likti Lenkijos priklausomybėje, o jo teisės nebuvo pažeistos.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Galiausiai buvo prieita iki kraštutinumo, tad karalius su visomis savo valstybės pajėgomis išsiruošė žygin kovoti su neramiu ir godžiu kaimynu. Lenkijos kariauna perėjo per Belipai žeme, priklausančią'Jurgiui Narimantaičiui, duotą valdyti jam iki gyvos galvos, kuris išsilaikęs prisiekė toliau būti Lenkijos priklausomybėje, jo teisės nebuvo pažeistos. Kitaip reikalai klostėsi pasiekus neįveikiamojo Liubarto valdas: Vladimiras, Luckas, Oleskas buvo užvaldyti jėga, Kulmo žemė užgrobta, visur jo valdose buvo rengiami išpuo 1 Vygandas (ap. Voigt. - B. V. - S. 187, 188). 182 liai, kas gyventojams nešė pragaištį
Pasak Teodoro Narbuto, Liubartas įsipareigojo būti didžiojo kunigaikščio vasalu, remti Lenkijos karalių kare su svetimais priešais, išskyrus Lietuvą, o Lenkijos ir Lietuvos valdovai pažadėjo jam globą ir paramą.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Kunigaikštis Liubartas įsipareigojo būti didžiojo kunigaikščio priklausomybėje, kaip ano vasalas, ir kartu išlaikyti tokią tvirtą sąjungą su Lenkijos karalium, kad pašauktas privalėjo kiekvieną kartą su savo kariauna eiti pagalbon kare su svetimšaliais priešais, išskyrus Lietuvą. Savo ruožtu abu valdovai, Lenkijos ir Lietuvos, prižadėjo jam globą ir paramą kiekvienu atveju.