1357 m. pradžioje į Prūsiją atvyko prancūzų, anglų, vokiečių ir škotų riteriai, kurių atvykimą Narbutas sieja su kryžiaus žygio pamokslais ir dvejų metų taika po karaliaus Jono paėmimo į nelaisvę.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 124
Iš sakyklų griaudėte griaudėjo pamokslai, kviečiantys kryžiuočius į Prūsi ją; būtent tuo metu Prancūzijos karalius Jonas, mūšyje prie Pu- atjė anglų paimtas nelaisvėn, sudarė taikos sutartį dvejiems metams, dėl ko gausybė dykaduonių riterių neturėjo kuo užsi imti; taigi jie noriai ėjo į šventąjį karą - prancūzai, anglai, vo kiečiai, škotai 1357 metų pradžioje pasirodė Prūsijoje. Prancūzus vedė Barkūno grafas, vokiečiams vadovavo Niurnbergo burg grafas ir kiti garsios kilmės kariai.
Lietuvių būrys sumušė stovyklos sargybinius ir privertė kryžiuočių kariauną trauktis, netekus vežimų, atsargų ir grobio.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 124-125
Kariauna, pasiekusi Mituvos upę, siaubė Raseinių pavietą, pas kui pietų kryptimi per Subnos ir Galnos valsčius nuvyko į Bisė- nos apylinkes. Priešais Veliuoną, ant Nemuno kranto, įsirengė 126 stovyklą, pavieniai daliniai pasklido po įvairias apylinkes, netgi į Vaikių valsčių. Į stovyklą tempė grobį, kurio apsaugai buvo palikta tik šimtas penkiasdešimt ginkluotų žmonių. Tuo tarpu stiprus lietuvių kariaunos būrys puolė kryžiuočių pozicijas, su mušė sargybinius ir pasiėmė visą stovyklos turtą. Taip užpuoli kų kariauna, netekusi vežimų, maisto atsargų ir grobio, buvo priversta greitai trauktis, netgi savų daiktų, žirgų ir žmonių tu rėdama nemažų nuostolių1