t-001vidutinis
Narbutas rašo, kad kryžiuočiai, pralaužę lietuvių užkardas ir nužudę 250 lietuvių, prie Jurbarko persikėlė per upę ir patraukė į Prūsiją.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 442-443
Bet gi pirmoji nesėkmė karius gerokai nuvylė; atskubėjo narsūs riteriai ir su kardais rankose vidur baisių skerdynių pralaužė užkardas, per savųjų lavonus, užmušę du šimtus penkiasde šimt lietuvių, prasiveržė per pasalas, prasivalė perėjas ir visa kariauna prasigavo per tą pražūtingą vietą. Atvykę į Kauną, kalno. Todėl šis nutikimas, nors išsaugotas tik miglotame padavime...[toliau rankraštis neįsk. - R. G.]. Dar XVII amžiuje istorinius to įvykio pėdsakus buvo galima rasti Jasinskiu (herbas - Vanage, Jastrzenbiec) namuose, nes tiekKoja- lavičius („Miscellanea“), tiek Vitunskis (laidotuviųpamoksle „Džiaugsminga mirtis“, „Radošny grób“) kalba apie tai, minėtą žygdarbį priskirdamas Jasins- kiui (herbas - Poronia), riteriui, kuris į Lietuvą atvyko iš Lenkijos ir kuris savo ankstesnį herbą pakeitė į Vanagės herbą. Apie šį nuotykį rašo ir Neseckis savo herbyne (straipsnis „Jasinskis, herbas - Vanage“). Atmetę legendą apie slydimą ledu ir kryžiuočių magistro sugavimą, netgi tikėdami pasakojimu apie puotą, per kurią Jasinskis sugavęs kryžiuočius jų baterijoje, pastatytoje Trijų kryžių kalne, - visą įvykį galima manyti iš tikrųjų buvus ir priskirti jį prie čia aprašo mos Vilniaus apgidties*. 444 rado ten savo laivus, krovininiai paėm ė ligonius ir sužeistuo sius; kariauna, iš lėto traukdam a dešiniuoju Nem uno kran tu, kartkartėmis leidosi į antpuolius Žemaitijon, kad atkeršytų už išdavikiškas pasalas. Prie Jurbarko persikėlė per upę ir negaišdami patraukė Prūsijon, kur grįžo nebuvę daugiau kaip du mėnesius, nei ordinui, nei jo sąjungininkui Švitrigailai jo kios naudos nepelnę