Kristaus karių, arba Dobrynės brolių, subūrimas ir įkurdinimas

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Šitaip viską patvarkius, kunigaikštis pastatydino167 šiems 165 Dusburgietis čia nepateikia Hohenlohės pranešime (jo autorius galėjo remtis įvykių liudytojais) minimų prūsų pasiuntinių vardų: Petraten. Preroch, Thorandt (SRP, 5, p. 159). Prūsas Preroch minimas 1248 m. dokumente (PUB, 1, 1, Nr. 215). Didžiųjų magistrų jaunesniojoje kronikoje rašoma, kad pagonys pasiuntė lietuvius Preroch ir Corant (Lettouwen Preroch ende Corant — SRP, 5, p. 67) arba tris pasiuntinius, kurių vardai: Lettouwe, Preroch, Corant. Mazovijos kunigaikštis Konradas galėjęs bandyti atsipirkti nuo prūsų antpuolių po 1216—1217 m. iki Mazovijos nusiaubimo 1222 ar 1224—1225 m. (PKD, p. 29—30; Powierski J. Przekaz..., p. 409—410). 166 Dusburgiečio pasakojimas apie Kristaus brolių, vėliau vadintų Dobrynės ordinu, įkūrimą paremtas Hohenlohės pranešimu. Pirmosios žinios apie Dobrynės ordiną išliko 1228 m. dokumentuose, todėl istoriografijoje šie metai pateikiami kaip Ordino įkūrimo data (CDP, Nr. 19—21; Regesta historico-diplomatica Ordinis..., Nr. 38—40; Benninghoven F. Der Orden..., p. 259—269; HP, 1, 1, p. 428; Górski K. Zakon..., p. 25; Lietuvių karas..., p. 74). Atrodo, kad Ordinas vis dėlto įkurtas anksčiau, vyskupo Kristijono arba netgi jo pirmtako. Daugelis Ordino brolių paėjo iš Meklenburgo, spėjamosios Kristijono gimtinės, riterijos. Kristaus brolių ordinas, kaip vyskupo Kristijono kariai, negalėjo būti apeitas 1223 m. vyskupo ir kunigaikščio Konrado sutartyje (Manteufel T. Papiestwo..., p. 101 104; Zientara B. Sprawy pruskie..., p. 37; Powierski J. Przekaz..., p. 409—410). 1235 m. Dobrynės ordinas susijungė su kryžiuočiais. Prūsijos pasienyje bandė kurdintis ir joanitai (XII a. pabaigoje —Regesta historico-diplomatica Ordinis..., Nr. 2), taip pat riterių ordinas iš Kalatravos (Ispanija; Szacherska S. M., Opactwo..., p. 31—35). 167 D.— edificavit; Olivos kronika — tradidit illis (SRP, 1, p. 676) — jiems perdavė. broliams Dobrynės pilį168, dėl kurios jie vėliau buvo pavadinti Dobrynės broliais, ir davė jiems Kujavijoje žemės plotą, arba dvarą, kuris buvo pavadintas Sedlcais169. Kunigaikštis ir broliai susitarė, kad jie lygiomis dalimis pasidalysią netikėlių žemę, kurią, viešpaties padedami, ateityje pajungsią savo valdžiai.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Kristaus karių ordino brolius\n\n Kai šis kunigaikštis, matydamas savo žemę taip negailestingai varginamą, pagaliau\nsuprato, kad ji pati viena neįstengs apsiginti, jis, Prūsijos žemės vyskupo Kristijono\nir kai kurių savo didikų patariamas, savo žemei ginti ėmė burti brolius, kurie vadinosi\nKristaus kariais166 ir vilkėjo baltą apsiaustą su raudonu kalaviju bei žvaigžde; jie tuo\nmetu jau buvo įsikūrę Livonijoje ir palenkę daugelį netikėlių žemių Kristaus tikėjimui;\nminėtasis vyskupas priskyrė šiam ordinui vieną žymų vyrą, vardu Brunonas, o drauge\nsu juo keturiolika kitų vyrų. Šitaip viską patvarkius, kunigaikštis pastatydino167 šiems\n 165 Dusburgietis čia nepateikia Hohenlohės pranešime (jo autorius galėjo remtis\nįvykių liudytojais) minimų prūsų pasiuntinių vardų: Petraten.