Krikščionių kunigaikščių žygis į Prūsiją ir Brandenburgo įkūrimas
3 teiginiai1 įrašas0 ryšių
Po kryžiuočių pralaimėjimo krikščionių valdovai surinko kariuomenes ir atvedė jas į Prūsiją. Čekijos karalius, Brandenburgo markgrafas, Tiuringijos landgrafas ir Braunšveigo kunigaikštis atvedė kariuomenes į Prūsiją, bet lietuvių nepuolė. Čekijos karalius, Brandenburgo markgrafas, Tiuringijos landgrafas ir Braunšveigo kunigaikštis atvedė kariuomenes į Prūsiją.
DiK rik ščio n ių kunidžiules kariaunas atvedė į g a ik ščių ž y g is p rieš Prūsiją Čekijos karalius, lie tu v iu s Brandenburgo markgrafas, Tiuringijos landgrafas, Braunšveigo kunigaikštis; kadangi kariuomenė tapo sutelkta smarkiai įrudenėjus, o žiemos pradžia pasitaikė šiltesnė nei paprastai ir visame krašte žliaugė liūtys, tai jie, net nepabandę pulti lietuvių, nuleido ginklus. Vis dėlto markgrafas, nenorėdamas, kad atrodytų, jog jis veltui keliavo tokį kelią, įkūrė miestą, kuris po šiai dienai vadinamas Brandenburgu. Tais pačiais metais, kaip sako Livonijos metraštis, žemaičiai ir lietuviai prie Eželio ant ledo kovojo su Livonijos magistru Otonu, magistras žuvo su penkiasdešimčia šio ordino brolių. Tokio pat likimo susilaukė jo įpėdinis Andrius fon Vestfalenas: tęsdamas karą, jis buvo lietuvių sumuštas ir žuvo.
DiK rik ščio n ių kunidžiules kariaunas atvedė į g a ik ščių ž y g is p rieš Prūsiją Čekijos karalius, lie tu v iu s Brandenburgo markgrafas, Tiuringijos landgrafas, Braunšveigo kunigaikštis; kadangi kariuomenė tapo sutelkta smarkiai įrudenėjus, o žiemos pradžia pasitaikė šiltesnė nei paprastai ir visame krašte žliaugė liūtys, tai jie, net nepabandę pulti lietuvių, nuleido ginklus. Vis dėlto markgrafas, nenorėdamas, kad atrodytų, jog jis veltui keliavo tokį kelią, įkūrė miestą, kuris po šiai dienai vadinamas Brandenburgu. Tais pačiais metais, kaip sako Livonijos metraštis, žemaičiai ir lietuviai prie Eželio ant ledo kovojo su Livonijos magistru Otonu, magistras žuvo su penkiasdešimčia šio ordino brolių. Tokio pat likimo susilaukė jo įpėdinis Andrius fon Vestfalenas: tęsdamas karą, jis buvo lietuvių sumuštas ir žuvo.
DiK rik ščio n ių kunidžiules kariaunas atvedė į g a ik ščių ž y g is p rieš Prūsiją Čekijos karalius, lie tu v iu s Brandenburgo markgrafas, Tiuringijos landgrafas, Braunšveigo kunigaikštis; kadangi kariuomenė tapo sutelkta smarkiai įrudenėjus, o žiemos pradžia pasitaikė šiltesnė nei paprastai ir visame krašte žliaugė liūtys, tai jie, net nepabandę pulti lietuvių, nuleido ginklus. Vis dėlto markgrafas, nenorėdamas, kad atrodytų, jog jis veltui keliavo tokį kelią, įkūrė miestą, kuris po šiai dienai vadinamas Brandenburgu. Tais pačiais metais, kaip sako Livonijos metraštis, žemaičiai ir lietuviai prie Eželio ant ledo kovojo su Livonijos magistru Otonu, magistras žuvo su penkiasdešimčia šio ordino brolių. Tokio pat likimo susilaukė jo įpėdinis Andrius fon Vestfalenas: tęsdamas karą, jis buvo lietuvių sumuštas ir žuvo.