Santrauka
Po kryžiuočių pralaimėjimo krikščionių valdovai surinko kariuomenes ir atvedė jas į Prūsiją. Čekijos karalius, Brandenburgo markgrafas, Tiuringijos landgrafas ir Braunšveigo kunigaikštis atvedė kariuomenes į Prūsiją, bet lietuvių nepuolė.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Po kryžiuočių pralaimėjimo krikščionių valdovai surinko kariuomenes ir atvedė jas į Prūsiją.
| c-001 | |||
t-002 Čekijos karalius, Brandenburgo markgrafas, Tiuringijos landgrafas ir Braunšveigo kunigaikštis atvedė kariuomenes į Prūsiją, bet lietuvių nepuolė.
| c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Po kryžiuočių pralaimėjimo krikščionių valdovai surinko kariuomenes ir atvedė jas į Prūsiją.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Tada kryžiuočiai patyrė di delį pralaimėjimą: jie neteko kariuomenės, kautynėse krito karo vadai magistras Henrikas ir maršalas Dit- richas. Žiauri šio karo baigtis paskatino krikščionių K a rin ė g u d r y b ė k o v o j e p rieš k r y ž iu o čius 132
Puslapis 131
valdovus griebtis ginklo. Di- K rik ščio n ių kuni- džiules kariaunas atvedė į g a ik ščių ž y g is p rieš Prūsiją Čekijos karalius, lie tu v iu s Brandenburgo markgrafas, Tiuringijos landgrafas, Braun- šveigo kunigaikštis; kadangi kariuomenė tapo sutelkta smarkiai įrudenėjus, o žiemos pradžia pasitaikė šiltes nė nei paprastai ir visame krašte žliaugė liūtys, tai jie, net nepabandę pulti lietuvių, nuleido ginklus.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Čekijos karalius, Brandenburgo markgrafas, Tiuringijos landgrafas ir Braunšveigo kunigaikštis atvedė kariuomenes į Prūsiją, bet lietuvių nepuolė.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Di- K rik ščio n ių kuni- džiules kariaunas atvedė į g a ik ščių ž y g is p rieš Prūsiją Čekijos karalius, lie tu v iu s Brandenburgo markgrafas, Tiuringijos landgrafas, Braun- šveigo kunigaikštis; kadangi kariuomenė tapo sutelkta smarkiai įrudenėjus, o žiemos pradžia pasitaikė šiltes nė nei paprastai ir visame krašte žliaugė liūtys, tai jie, net nepabandę pulti lietuvių, nuleido ginklus. Vis dėl to markgrafas, nenorėdamas, kad atrodytų, jog jis vel tui keliavo tokį kelią, įkūrė miestą, kuris po šiai die nai vadinamas Brandenburgu. Tais pačiais metais, kaip sako Livonijos metraštis, žemaičiai ir lietuviai prie Eželio ant ledo kovojo su Livonijos magistru Otonu, magistras žuvo su penkiasdešimčia šio ordino brolių.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|