t-001vidutinis
Taip sukalbėję, 29 liepos mėnesy metuo se 1251 Klaipėdos pilį pamatavo, kurią metams su kankant nubengė ir tenai vyskupas įkūręs bažnyčią paskyrė sau už katedrą, o pilį už buveinę, kaipogi iki šiolei Kuršo vyskupas lindojo Rygoj, jog žem galiai ir kuržemiai.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Darbinykus sutarė abeji iš ly gumo leisti, vyskupas gavo vieną dalį pilės miesto ir apykaitos, o kryžėjai dvi dali, kurie turėjo ją saugoti ir gynioti savo kaštu, bet jei kuomet pilės nustotų, tuo kartu nė viena šalis nereikalaus kaštų 12 5 1 nugrąžinimo, o žemė paliks kaip buvusi Kuržemės vyskupui. Taip sukalbėję, 29 liepos mėnesy metuo se 1251 Klaipėdos pilį pamatavo, kurią metams su kankant nubengė ir tenai vyskupas įkūręs bažnyčią paskyrė sau už katedrą, o pilį už buveinę, kaipogi iki šiolei Kuršo vyskupas lindojo Rygoj, jog žem galiai ir kuržemiai nekrikštijos ir jo neklausė1. Įkūrę kryžėjai Klaipėdos pilį apreiškė apie tą 1254 popiežiui Inocentui IV, kursai rugpjūty mėnesy įsakė dominikonims, skatinantiems krikščionis ne tikėlius Padaugavy ir Parusny kariauti, apskelbti, jog nuo šiol nė vienas krikščionis nebdrįstų žemai čiams netikėliams beleisti Nemunu pagal ginklų, druskos, drabužių ir mitalo, neigi jiems parduos; visi tie, kurie padės kryžėjams tą pilį saugoti ir gynioti, gaus nuo popiežiaus tą patį palaiminimą ir atpuskus kaip jei tie, kurie keliavo, kryžium apsi- ženklinę, lietuvių ir žemaičių netikėlių kariauti; da- rin kryžėjai krūpavo, idant taip naudingos vietovės apent nenustotų, todėl lūgojo užtarymo nuo popie žiaus.