Kai kurie kilmingi sembai su šeimomis paliko gimtuosius namus, atvyko į Karaliaučiaus pilį ir prisidėjo prie brolių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 120
Apie tikinčiuosius sembus, prisidėjusius prie Karaliaučiaus brolių\n\n Nė šis smarkus sukrėtimas neįvarė sembams proto ir nepaskatino jų sugrįžti į\nšventosios motinos bažnyčios prieglobstį, anaiptol, apmaudo kurstomi, įžūliai sukilo prieš\nviešpaties rykštę ir pradėjo kuo atkakliausiai kariauti su broliais, išskyrus kai kuriuos\ngarsios giminės bei kilmingus vyrus, kurie, palikę gimtuosius namus, vienas po kito su\nšeimynomis atvyko į Karaliaučiaus pilį ir prisidėjo prie brolių372.\n\n\n\n\n 101 (96). Apie Karaliaučiaus brolių karą su sembais antrosios atskalūnybės metais, o\n pirmiausia — prieš Kvedenavos valsčių\n\n Noliubas, Sklodo iš Kvedenavos sūnus, žmogus žiaurios sielos, nenumaldomos širdies,\nbe to, pernelyg pasikliaujantis savo jėgomis, manė, jog užsitrauksiąs gėdą, taip greitai\npaklusdamas broliams, ir nenorėjo sekti savo gimdytojų pavyzdžiu.
Šis pabėgo į kaimyninį Ziokos valsčių, paspruko vienui vienas, o visa jo namų šeimyna bei visi turtai buvo brolių išsklaidyti.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 120
Apie tikinčiuosius sembus, prisidėjusius prie Karaliaučiaus brolių\n\n Nė šis smarkus sukrėtimas neįvarė sembams proto ir nepaskatino jų sugrįžti į\nšventosios motinos bažnyčios prieglobstį, anaiptol, apmaudo kurstomi, įžūliai sukilo prieš\nviešpaties rykštę ir pradėjo kuo atkakliausiai kariauti su broliais, išskyrus kai kuriuos\ngarsios giminės bei kilmingus vyrus, kurie, palikę gimtuosius namus, vienas po kito su\nšeimynomis atvyko į Karaliaučiaus pilį ir prisidėjo prie brolių372.\n\n\n\n\n 101 (96). Apie Karaliaučiaus brolių karą su sembais antrosios atskalūnybės metais, o\n pirmiausia — prieš Kvedenavos valsčių\n\n Noliubas, Sklodo iš Kvedenavos sūnus, žmogus žiaurios sielos, nenumaldomos širdies,\nbe to, pernelyg pasikliaujantis savo jėgomis, manė, jog užsitrauksiąs gėdą, taip greitai\npaklusdamas broliams, ir nenorėjo sekti savo gimdytojų pavyzdžiu.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Šis pabėgo į kaimyninį Ziokos valsčių, paspruko vienui vienas, o visa jo namų šeimyna bei visi turtai buvo brolių išsklaidyti. Ilgainiui tas pats Noliubas, dažnų antpuolių nukamuotas, nulenkė prieš tikėjimą galvą, tapdamas pagirtinu žmogumi ir dėl savo įsitikinimų, ir dėl darbų. 102 (97). Apie tai, kaip buvo sunku atgabenti maisto į Karaliaučiaus pilį Prūsai, užkietėję piktadariai, ilgai suko galvą, kaip sunaikinti Karaliaučiaus pilį. Viešpats tą vietą buvo pasirinkęs savo vardui garbinti ir šlovinti373, todėl, bausdamas juos už piktus sumanymus bei klastingas užmačias, niekais vertė viską, ko šie griebdavosi.
Susietas teiginys: t-002
Susieti teiginiai: t-002