Dusburgietis teigia, kad apie Karšuvos žemės nusiaubimą Tų 1303 metų žiemą555 brolis Konradas, magistras, su didžiule kariuomene įsiveržė į Karšuvos žemę; kadangi vedliai žygio metu išsimušė iš kelio, netikėliai suskubo pabėgti į saugias vietas. Dusburgietis teigia, kad kai vėliau traukė su kariuomene užšalusiomis Kuršių mariomis556, išvydo nuostabų dalyką. Ledas buvo toks minkštas, kad bangavo nelyginant vanduo audros metu, kai, stipriam vėjui pučiant, jis kyla aukštyn ir krinta žemyn. Todėl ir žmonės tarpais kopė ledu.
Tų 1303 metų žiemą555 brolis Konradas, magistras, su didžiule kariuomene įsiveržė į Karšuvos žemę; kadangi vedliai žygio metu išsimušė iš kelio, netikėliai suskubo pabėgti į saugias vietas. Dėl to visai nedaug žmonių pavyko čia nukauti ar paimti į nelaisvę, tiesa, sudegino visus pastatus, o patys pernakvojo čia pat pastatytose palapinėse
Brolis Folčas, arba Folradas, Ragainės komtūras, išgirdęs, jog karšuviai išžygiavo su kariuomene prieš Klaipėdos brolius, įsakė broliui Hildebrandui iš Rebergo traukti į karą prieš juos; šis, pasiėmęs keletą brolių ir 80 karių, įsiveržė į minėtąją Karšuvos žemę, iš kur, daug ką sudeginęs bei apiplėšęs, išsivarė 70 belaisvių.