Narbutas radinį prie Kražių apibūdina kaip 1836 m. Žemaitijoje rastą bronzinę karo dievo Kovo statulėlę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 490
Karo dievo Kovo statulėlė, 1836 metais rasta Žemaitijos žemėje\nnetoli Kražių, yra kuo akivaizdžiausias įrodymas, jog lietuviai\nturėjo stabus., Sis stabas yra natūralaus dydžio, iš bronzos, t. y.\nsenovinio Korinto vario, gražiai išlietas, pilnaviduris, be abiejų\nrankų.
Narbutas nurodė: 1840 m. rugsėjį Vaitiekus Jučas Platelių dvare gavo karo dievo Kovo statulėlę iš kunigo Kognovickio.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 491
1 Šią statulėlę man dovanojo ponas Vaitiekus Jučas, buvęs\nViln/iaus/ Vyriausiojo teismo departamento regentas, su tokiu\naprašymu: „1840 metų rugsėjo mėnesį viešėdamas Platelių dva\nre, priklausančiame grafienei Choueseul, tą dievuką gavau iš\nkun/igo/ Kognovickio, Platelių klebonijos vikaro, kuris, būdamas\nkilimo iš Raseinių apskrities, 1836 metais gegužės mėnesį nuvyko\naplankyti savo brolį. Tuo metu Burokų dvare, priklausančiame\nJ/o/ K/ilnybei/ maršalkai Jucevičiui, esančiame už 10 varstų nuo\nKražių, pusbernis Bonaventūras Milevskis, ardamas žemę, iškasė\ntą\nfigūrą.
1836 m. Burokų dvare, priklausiusiame maršalkai Jucevičiui, Bonaventūras Milevskis, ardamas žemę, iškasė figūrą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 491
1 Šią statulėlę man dovanojo ponas Vaitiekus Jučas, buvęs\nViln/iaus/ Vyriausiojo teismo departamento regentas, su tokiu\naprašymu: „1840 metų rugsėjo mėnesį viešėdamas Platelių dva\nre, priklausančiame grafienei Choueseul, tą dievuką gavau iš\nkun/igo/ Kognovickio, Platelių klebonijos vikaro, kuris, būdamas\nkilimo iš Raseinių apskrities, 1836 metais gegužės mėnesį nuvyko\naplankyti savo brolį. Tuo metu Burokų dvare, priklausančiame\nJ/o/ K/ilnybei/ maršalkai Jucevičiui, esančiame už 10 varstų nuo\nKražių, pusbernis Bonaventūras Milevskis, ardamas žemę, iškasė\ntą\nfigūrą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
pastraipos tęsinys/ Karo dievo Kovo statulėlė, 1836 metais rasta Žemaitijos žemėje netoli Kražių, yra kuo akivaizdžiausias įrodymas, jog lietuviai turėjo stabus., Sis stabas yra natūralaus dydžio, iš bronzos, t. y. senovinio Korinto vario, gražiai išlietas, pilnaviduris, be abiejų rankų. Vaizduoja mojuojantį ginklu karį su kalaviju dešinėje, o su skydu kairėje rankoje (paveikslėlyje tai pavaizduota punktyru).