Vyskupas Albertas 1202 m. įkūrė ordiną, kurį 1204 m. popiežius patvirtino ir kuriam suteikė templininkų įstatus.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 56
Vyskupas Albertas sumanė panašų ordiną įsteigti ir savo vysku- pijoje. Jo 1202 m. įkurtą ordiną 1204 m. popiežius patvirtino ir jam suteikė templininkų įstatus. Ordinas buvo pavadintas Kris- taus Karių Brolija _(Fratres Militiae Christi),_ bet dėl išsiūto ant balto jų apsiausto raudono kalavijo paprastai vadinamas ka- lavijuočių ordinu.
Kalavijuočių ordinas turėjo tapti nuolatine organizuota vokiečių ir krikštytų čiabuvių karine pajėga.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 56
Naujasis ordinas turėjo būti nuolatinė organizuota vokiečių ir krikštytų čiabuvių karinė pajėga. Neišnyko nė senas paprati- mas kviesti svečius iš Vokietijos; buvo pradėti skelbti net specia- lūs kryžiaus žygiai. Tačiau visos akcijos centras jau buvo ordi- nas.
Vos įsikūręs Kalavijuočių ordinas pradėjo vaduotis iš vyskupo priklausomybės ir gavo trečdalį užimto krašto.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 56-57
Bet vos įsikūręs, ordinas pajuto savo galią ir pradėjo vaduotis iš vyskupo priklausomybės. Vyskupas turėjo nusileisti ir sutiko atiduoti jam^1 /з viso krašto. Vyskupui tuo būdu liko valdyti^2 /з krašto. Taip buvo pasidalytas jau už- imtas kraštas, taip buvo sutarta dalytis ir visa, kas dar bus nu- kariauta.
Kalavijuočių ordinas turėjo ginti krikščionis, padėti atversti pagonis ir veikti kaip kraštą valdžiusio vyskupo įrankis.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 56
Jo pareiga buvo ginti krikščionys ir padėti atversti pagonys.\nJis buvo pavestas vyskupui, kurs turėjo valdyti kraštą; ordinas\nturėjo būti tiktai jo įrankis.