Jonušas nesuteikė Kęstučiui pagalbos, užpuolė Poleksiją ir staigiu įsiveržimu užėmė Drohičiną, Melniką, Suražą bei Kamenecą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 268
Kadangi neseniai per pasiuntinius buvo pra šęs pagalbos iš Jonušo, Mazovijos kunigaikščio bei savo žento, ir toji pagalba diena iš dienos turėjo at vykti, jis kol kas nieko nedarė, nenorėdamas prieš Jo gailą traukti su nedidele kariuomene ir be pagalbinin kų stoti į lemiamą mūšį. Kad kariai turėtų kokį užsi ėmimą ir kad neleistų tuščiai laiko, jis pradėjo pulti Trakus. Po kelių dienų apgulos, sutikęs smarkų pasi priešinimą, griebėsi kito sumanymo. Mat tuo metu paaiškėjo, kad Jonušas nesuteiks pagalbos; anaiptol, nutaręs, jog dabar tinkama proga nebaudžiamam su laužyti sutartį, jis užpuolė Poleksiją ir, staiga įsiver žęs, užėmė Drohičiną, Melniką, Suražą bei Kamenecą.
Laukdamas Jonušo pagalbos, Kęstutis delsė stoti į lemiamą mūšį su Jogaila, nes nenorėjo kautis su maža kariuomene be pagalbininkų.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 268
Kadangi neseniai per pasiuntinius buvo pra šęs pagalbos iš Jonušo, Mazovijos kunigaikščio bei savo žento, ir toji pagalba diena iš dienos turėjo at vykti, jis kol kas nieko nedarė, nenorėdamas prieš Jo gailą traukti su nedidele kariuomene ir be pagalbinin kų stoti į lemiamą mūšį. Kad kariai turėtų kokį užsi ėmimą ir kad neleistų tuščiai laiko, jis pradėjo pulti Trakus. Po kelių dienų apgulos, sutikęs smarkų pasi priešinimą, griebėsi kito sumanymo. Mat tuo metu paaiškėjo, kad Jonušas nesuteiks pagalbos; anaiptol, nutaręs, jog dabar tinkama proga nebaudžiamam su laužyti sutartį, jis užpuolė Poleksiją ir, staiga įsiver žęs, užėmė Drohičiną, Melniką, Suražą bei Kamenecą.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 268
Jogaila \natkakliai \nU žkariauja T rakus \npuolė Trakus, ir trakiškiai\nilgai neatsilaikė: nesitikėda\nmi iš niekur paramos, jie perėjo į Jogailos pusę, ati\nduodami miestą, pilis bei turtą. Kęstutis, savo ruožtu \napie viską sužinojęs, paliko rusų pulkus, turėjusius\ntoliau pulti Seversko Nau- \nK ęstu tis traukia p rieš \ngardą ir ginti apylinkes nuo\nJogailą, su p a T raku s \nKaributo antpuolių, o pats\nskubiai sugrįžo į Žemaitiją; \nčia greitosiomis surinkęs kariuomenę, persikėlė per \nNerį ir susijungė su Vytautu, jau sutelkusiu gardinie\nčių pulkus. Kadangi neseniai per pasiuntinius buvo pra\nšęs pagalbos iš Jonušo, Mazovijos kunigaikščio bei \nsavo žento, ir toji pagalba diena iš dienos turėjo at\nvykti, jis kol kas nieko nedarė, nenorėdamas prieš Jo\ngailą traukti su nedidele kariuomene ir be pagalbinin\nkų stoti į lemiamą mūšį.