Santrauka

Po Motiejaus Korvino mirties vengrai pakvietė Joną Olbrachtą į Vengrijos karalystės sostą. Tėvo raginamas ir gavęs iš jo karių, Jonas Olbrachtas išvyko į Vengriją, nors jo viltys pasirodė nepagrįstos.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Dalyviai ir vaidmenys

Nenurodyta

Eiga

Nenurodyta

Rezultatas

Nenurodyta

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Po Motiejaus Korvino mirties vengrai pakvietė Joną Olbrachtą į Vengrijos karalystės sostą.
global_idt-185575
teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
sudarymo_pagrindimasPradinis teiginys sugadintas OCR fragmentais.
susije_objektaimentioned_group: Vengrai; mentioned_place: Vengrija
temporaliniai_duomenysįvykio data: 1490 m.
temporalinis_paaiskinimasŠi data taikoma teiginyje minimai reikšmei „įvykio data“, o ne visam objekto laikotarpiui.
temporalinis_llm_pakomentavimasPradinis teiginys sugadintas OCR fragmentais.
c-001
t-002 Tėvo raginamas ir gavęs iš jo karių, Jonas Olbrachtas išvyko į Vengriją, nors jo viltys pasirodė nepagrįstos.
global_idt-185576
teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
sudarymo_pagrindimasReikia išplėsti įvardžius ir sutvarkyti sakinį.
susije_objektaimentioned_group: Vengrai; mentioned_object: seimas; mentioned_person: Jonas; mentioned_person: Jonas Olbrachtas
c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Po Motiejaus Korvino mirties vengrai pakvietė Joną Olbrachtą į Vengrijos karalystės sostą.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Pa­ sak metraščių, tada krito dešimt tūkstančių laukinių. Po šios pergalės ir valstybėje, ir už jos ribų pradėta didžiai vertinti ir gerbti kuni- 1490 m e ta i gaikštį Joną. P a k v ie č ia m a s į V en - Pirmiausia, rodos, šitai g iijo s sostą, b et ap- padarė vengrai, nes, mirus g au n am as Motiejui Korvinui, karštai jį pakvietė į savo karalystės 536

Puslapis 535

sostą.

teiginio_tipassaltinio_teiginys
c-002

Santrauka: Tėvo raginamas ir gavęs iš jo karių, Jonas Olbrachtas išvyko į Vengriją, nors jo viltys pasirodė nepagrįstos.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Jonas nepritarė jų troškimui, nes gerai žinojo, kad seime buvo ginčų ir skirtingų nuomonių, mat dau­ gelis rėmė jo brolį Vladislovą. Be to, jis puikiai atsi­ minė, kaip atsitiko kitam jo broliui, Kazimierui, kurį vengrai lengva ranka apgavo. Kadangi tėvas karštai reikalavo, kad jis pasinaudotų pasitaikiusia proga, jis, gavęs iš jo karių, vis dėlto leidosi į Vengriją, puoselė­ damas šiokias tokias viltis, bet, kaip paaiškėjo, nepa­ grįstas.

teiginio_tipassaltinio_teiginys