Istorinis įvykis

Jogailos grįžimas į nuniokotą Vilnių ir miesto atkūrimo pradžia

1390 m. lapkritis

3 teiginiai2 įrašai1 ryšys

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 3 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 teiginių

t-001vidutinis

Moskoževskiui grąžinus Vilniaus seniūno pareigas, Jogaila jas pavedė Jonui Olesnickiui.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 145

Tačiau Moskoževskis, iškamuotas nesibaigiančių karo rūpesčių ir nebenorėdamas taikstytis su Skirgailos paikais įnoriais, grąžino karaliui Vilniaus seniūno pareigas, kurias Jogaila tuojau pat pavedė Jonui Olesnickiui, gerokai sustiprinusiam abiejų pilių įgulas37.

t-002vidutinis

Po Jogailos grįžimo išsisklaidę gyventojai pradėjo telktis ir statytis namus ant degėsių.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 145

Liūdnas buvo Vilniaus miesto ir jo apylinkių vaizdas 1390 metų pabaigoje, kai karalius Vladislovas Jogaila, nors jau pavėluotai, pagaliau susiruošė gelbėti sielvarto prislėgtos tėvynės ir su gausia kariuomene lapkričio mėnesį iš Lenkijos parvyko į griuvėsiais virtusį gimtąjį miestą. Nemažos maisto ir drabužių atsargos, karaliaus atsigabentos iš Lenkijos ir dosniai dalijamos liaudžiai, pravertė visą turtą praradusiems gyventojams, o karaliaus buvimas stiprino tiekos negandų nualintą jų dvasią. Pamažu ėmė telktis išsisklaidę gyventojai ir statytis namus ant degėsių.

t-003aukstas

1390 m. lapkritį Jogaila su kariuomene grįžo iš Lenkijos į griuvėsiais virtusį Vilnių ir dalijo gyventojams atgabentas atsargas.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 145

Liūdnas buvo Vilniaus miesto ir jo apylinkių vaizdas 1390 metų pabaigoje, kai karalius Vladislovas Jogaila, nors jau pavėluotai, pagaliau susiruošė gelbėti sielvarto prislėgtos tėvynės ir su gausia kariuomene lapkričio mėnesį iš Lenkijos parvyko į griuvėsiais virtusį gimtąjį miestą. Nemažos maisto ir drabužių atsargos, karaliaus atsigabentos iš Lenkijos ir dosniai dalijamos liaudžiai, pravertė visą turtą praradusiems gyventojams, o karaliaus buvimas stiprino tiekos negandų nualintą jų dvasią. Pamažu ėmė telktis išsisklaidę gyventojai ir statytis namus ant degėsių.