Antano Tyzenhauzo reformos (1767 m.), Povilo Ksavero Bžostovskio įkurta Paulavos respublika (1769 m.), jėzuitų ordino panaikinimas ir Edukacinės komisijos sukūrimas (1773 m.) – šie įvykiai kartais laikomi Apšvietos epochos pradžia. Reikšmingiausias įvykis – Edukacinės komisijos (pirmininku tapo Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis) įkūrimas 1773 m. Tai pirmoji Europoje švietimo ministerijos tipo įstaiga, turėjusi perimti panaikinto jėzuitų ordino švietimo sistemą.
Reikšmingiausias įvykis – Edukacinės komisijos (pirmininku tapo Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis) įkūrimas 1773 m. Tai pirmoji Europoje švie- timo ministerijos tipo įstaiga, turėjusi perimti panaikinto jėzuitų ordino švietimo sistemą. Edukacinė komisija ėmėsi permainų ir stengėsi sukur- ti vientisą švietimo sistemą. Valstybė buvo padalyta į Lenkijos ir Lietuvos švietimo provincijas, o šios – į apygardas. Lietuvos provincijos švietimą tvarkė reformuotas Vilniaus universitetas.
L I E T U V O S I S T O R I J A\n68\nBaroką pamažu keitė klasicizmas, tačiau šis stilius suklestės tik pačioje \nXVIII a. pabaigoje. Antano Tyzenhauzo reformos (1767 m.), Povilo Ksa-\nvero Bžostovskio įkurta Paulavos respublika (1769 m.), jėzuitų ordino \npanaikinimas ir Edukacinės komisijos sukūrimas (1773 m.) – šie įvykiai \nkartais laikomi Apšvietos epochos pradžia.