ivykis

Italų atvykimas į Lietuvą A. Kojelavičiaus pasakojime

1 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 1 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Kojelavičius svarstė, kad žmonės galėjo palikti Italiją apie 908 m., bėgdami nuo karų ir ieškodami saugesnių žemių.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 57

Taigi iš tiesų galėjo ši- \n908 m e ta i \ntaip įvykti, kad kurie ne\nkurie žmonės, matydami ši\ntokias blogybes ir bjaurėdamiesi jomis, ryžosi palikti \ntėvynę ir, išsaugoję sveikas galvas, leistis į kelionę. \nGal, palikę Italiją, šia kryptimi pasuko tie, kurie no\nrėjo išvengti savo likimo, o gal tie, kurie nugalėjusių \npriešų buvo paskelbti už įstatymo ribų; nieku būdu \nnegaliu patikėti, kad čia būtų atvykę atsitiktiniai pasi\nklydėliai. Galimas daiktas, alanai, arba herulai (kurie, \nistorijos žiniomis, tuo metu ėjo Italijos stovyklose ka\nro tarnybą), pirmieji pradėjo: ilgėdamiesi taikos, jie \npasitraukė iš tėvynės ir pasuko į tas žemes, kurios \nbuvo tinkamiausios įsikurti ir neniokojamos karų.

c-176083Citatos

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 58

Galimas daiktas, alanai, arba herulai (kurie,\nistorijos žiniomis, tuo metu ėjo Italijos stovyklose ka\nro tarnybą), pirmieji pradėjo: ilgėdamiesi taikos, jie\npasitraukė iš tėvynės ir pasuko į tas žemes, kurios\nbuvo tinkamiausios įsikurti ir neniokojamos karų. Pa\ngaliau nesvarbu, dėl kokios dingsties, reikalo ar būti\nnybės jie leidosi į tokį tolimą kelią, vieną dalyką se\nnoliai atkakliai tvirtina: ateivių italų esą buvę penki\nšimtai kilmingųjų. Pagal kilmę bei karinius nuopelnus\nbuvo vardijami vadai: Palemonas, arba Publijus Libo-\nnas, herbo Stulpai,\nJulijonas\nDausprungas;,\nkurio\n59\n\n## Puslapis 58\n\ngiminės herbas Kentauras, Prosperas Cezarinas — her\nbo Stulpai, Ursinas bei Hektoras — herbo Rožės, arba\nRožynas.

c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Iš tiesų ne be pagrindo spėjama, kad jie atvykę iš Insubrijos bei Li- gurijos. Sako, ligi mūsų die- IS k u r tie italai ir nų šiose Italijos žemėse te- k a d a a tv y k o } L ietu- beliko šeimų, kurių pavardės vą? bei herbai giminingi. Vėliau Berengaras, italams iš visų jėgų suskatus, buvo nuverstas nuo sosto, bet, trokšda mas priešams tuo pačiu atseikėti, jis, sako, suleidęs į savo paties kraštą hunus, kurie, Ticino miestą sulygi nę su žeme, nusiaubė nelyginant laukiniai visą žemę, pridarę galybę neregėtų negirdėtų piktadarysčių, nevil- tin nugramzdino ir bėgti pas- 924 m e ta i katino tuos, kurie jau anks čiau, bėdų prispausti, norėję palikti Italiją. Taigi šitie arba kiti (apskritai nieko ne drįstu tokiu neaišku reikalu tvirtai sakyti), Venedų, arba Baltijos, jūra įplaukę neplačiu sąsiauriu į Kuršių įlanką, palei krantą nusigavo į Nemuno, arba Chrono, žiotis, kur upė, ilgai tekėdama per Rusią, Lietuvą ir Prūsiją, išsilieja sutelkusi vandenis dvylika atšakų.