t-001vidutinis
Popiežius Honorijus III ir imperatorius Fridrichas II suteikė Hermanui iš Zalcos ir būsimiems Teutonų ordino magistrams kunigaikščio titulą.
Įrodymai (2)
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Kartą, kai popiežius Honorijus III\nir imperatorius Fridrichas II surado dingstį kažkokiems slaptiems nesutarimams, juodu\npatikėjo šį reikalą išspręsti tam pačiam broliui Hermanui, kuris, šitai išgirdęs, atsisakė,\ntvirtindamas, kad jam nieku būdu nedera spręsti šio pasaulio valdovų bylos, kadangi pats\nesąs paprastų paprasčiausias žmogus, neturįs nei kilnaus vardo, nei garbios vietos. Tada\njo šventenybė popiežius bei imperatorius, norėdami pagerbti brolį Hermaną, suteikė\nkunigaikščio titulą jam ir jo įpėdiniams — būsimiems Teutonų namų ordino magistrams.\nKaip šios valdžios žymenį popiežius jam padovanojo žiedą, o imperatorius suteikė teisę\nturėti vėliavoje karališkąsias imperijos insignijas, ir po to magistras ne kartą juodviem\npasitarnavo, draugiškai vieną su kitu taikydamas.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Kai venedai buvo smarkiai sutramdyti po maišto, sukelto\nprieš imperiją, jie paaukojo imperatoriui Fridrichui II ypatingą dovaną — didelę dalį\nšventojo kryžiaus, kurią imperatorius perleido šiam magistrui, pasiuntusiam ją savo\nruožtu į Prūsijos kraštą, į Elbingo pilį, kur po šiai dienai ji krikščionių didžiai gerbiama dėl\ndažnų stebuklų, kuriuos viešpats padaro per tą kryžių. Kartą, kai popiežius Honorijus III\nir imperatorius Fridrichas II surado dingstį kažkokiems slaptiems nesutarimams, juodu\npatikėjo šį reikalą išspręsti tam pačiam broliui Hermanui, kuris, šitai išgirdęs, atsisakė,\ntvirtindamas, kad jam nieku būdu nedera spręsti šio pasaulio valdovų bylos, kadangi pats\nesąs paprastų paprasčiausias žmogus, neturįs nei kilnaus vardo, nei garbios vietos. Tada\njo šventenybė popiežius bei imperatorius, norėdami pagerbti brolį Hermaną, suteikė\nkunigaikščio titulą jam ir jo įpėdiniams — būsimiems Teutonų namų ordino magistrams.