ivykis

Herkaus Manto suėmimas ir pakorimas

2 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Herkus Mantas žuvo 1273 m. vasarą arba rudenį.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 134

411 Herkus Mantas žuvo 1273 m. vasarą ar rudenį (Ewald A. L., Die Eroberung.., 4,\np. 108; Jasas R., Didysis.., p. 61).

t-002aukstas

Herkų Mantą palapinėje užklupo Henrikas iš Šenenbergo ir Helvigas iš Goldbacho, paskui jį pakorė ir pervėrė kalaviju.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 133

Šiam kunigaikščiui išvykus, notangai pradėjo baimintis net to, dėl ko kitados nejautė\njokios baimės. Jiems rodėsi, jog niekur jie nerasią tokios slėptuvės, kur nereikėtų būgštauti\ndėl gresiančių pavojų. Štai dėl to ir Herkus Mantas, jų vadas, pasitraukė su kuriais ne\nkuriais savo bendrais į dykras; kai, bendrininkams išvykus pamedžioti, jis vienui vienas\nsėdėjo savo palapinėje, netikėtai jį užtiko brolis Henrikas iš Šenenbergo410, Kristburgo\nkomtūras, ir brolis Helvigas iš Goldbacho su keliais ginklanešiais; išvydę Herkų, jie labai\nnudžiugo ir, nutempę jį prie medžio, pakorė, o pakartą pervėrė kalaviju411.

c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Šiam kunigaikščiui išvykus, notangai pradėjo baimintis net to, dėl ko kitados nejautė jokios baimės. Jiems rodėsi, jog niekur jie nerasią tokios slėptuvės, kur nereikėtų būgštauti dėl gresiančių pavojų. Štai dėl to ir Herkus Mantas, jų vadas, pasitraukė su kuriais ne kuriais savo bendrais į dykras; kai, bendrininkams išvykus pamedžioti, jis vienui vienas sėdėjo savo palapinėje, netikėtai jį užtiko brolis Henrikas iš Šenenbergo410, Kristburgo komtūras, ir brolis Helvigas iš Goldbacho su keliais ginklanešiais; išvydę Herkų, jie labai nudžiugo ir, nutempę jį prie medžio, pakorė, o pakartą pervėrė kalaviju411.