1413 m. Horodlės seime Lenkijos bajorai, Lietuvos ir Lenkijos unijos ženklan, suteikė savo herbus lietuvių bajorams ir įvedė herbų vienovę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 402
Vienas kitas aiškiai lietuviškas herbas įėjo į Lenkijos herbynus, tikriausiai atsikėlus šeimoms, kurios tais herbais naudojosi. Tik 1413 metais, po Lietuvos unijos su Lenkija Horodlės seime, abiejų tautų susijungimo ženklan Lenkijos bajorai suteikė savo herbus lietuvių bajorams ir įvesta herbų vienovė. Bet mes turime kalbėti apie kai kuriuos ikiunijinių laikų herbus, mūsų pastebėtus senose Lietuvos bajorų sutartyse.
Narbutas aiškina, kad herbas „Paparona“ arba „Kiniglis“ lietuviškai reiškia ne kiškį, kaip rašė Neseckis, o triušį.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 402
Vienas kitas aiškiai lietuviškas herbas įėjo į Lenkijos herbynus, tikriausiai atsikėlus šeimoms, kurios tais herbais naudojosi. Tik 1413 metais, po Lietuvos unijos su Lenkija Horodlės seime, abiejų tautų susijungimo ženklan Lenkijos bajorai suteikė savo herbus lietuvių bajorams ir įvesta herbų vienovė. Bet mes turime kalbėti apie kai kuriuos ikiunijinių laikų herbus, mūsų pastebėtus senose Lietuvos bajorų sutartyse.
Žąsies herbas, arba Paparona, - toks kaip lenkų herbynuose; skiriasi tuo, kad čia yra ke turios trikampės riterių vėliavėlės su stiebais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 405
IV lentelė, 26-asis piešinys. Žąsies herbas, arba Paparona, - toks kaip lenkų herbynuose; skiriasi tuo, kad čia yra keturios trikampės riterių vėliavėlės su stiebais. Antspaudą pridėjo Smilginis (Szmilgin) 1475 metais.