Gotų persikėlimas į Dnepro vidurupį

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

gotų gyventojų šįsyk liko kitapus Vyslos. Vos persikėlę per upę, gotai sustojo Ovimo, kaip tuomet buvo vadinama Pavyslio Prūsija, krašte; ten pastiprinę savo kariuomenę, iškeliavo toliau. 71 Siame žygyje jie ėjo per spalių kraštą, kurio gyventojus pasiėmė kartu su savimi. Apie šią tautą senovės tyrinėtojai ničnieko neaiškina. Plinijus rašo, kad spaliai buvę kairiojoje Dono pakrantėje, prie Kimerijos Bosporo2; šis teiginys, paimtas iš senovės geografų ir esantis Plinijaus kompiliacijose, rodo, kad ši tauta buvusi labai sena, be to, Jordanas teigia, kad spaliai gyveno dabartinėje Mazovijoje. Norint sužinoti Filimero žygio kryptį, reikia prisiminti, kad pirmiausia spaliai atvyko į tas Vakarų šalis nuo Azovo jūros, o vėliau visi ar galbūt veiklesnė jų dalis keliavo su gotais. Taip pat neaišku, prie kokių tautų reikia priskirti spalius; atrodo, kad jie buvo ta pati tauta kaip ir polianai arba bulianai. 1 Ibid. P. 72. 2 Hist. Nat. Lib. VI. C. 7 (ad finem). 8 8 72 Aplinkybės, lydėjusios gotus Rytuose, (jotų žygis, kaip rašoma istorijoje, truko ištisus metus, kol priešakinis būrys, kurį sudarė astingai, persikėlė į Dnepro vidurupio kairiąją pakrantę. Sis persikėlimas vyko kiek aukščiau Pripetės, prie kurios jie tam tikrą laiką ilsėjosi, žiočių1