Ivinskis nurodo, kad 1325 m. taikos sutartis buvo sutvirtinta Kazimiero ir Gedimino dukters Aldonos vedybomis.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 239
1325 m. sudarydami taikos sutartį, sąjungininkai ją sutvirtino\nvedybomis tarp Lokietkos sūnaus Kazimiero ir Gedimino dukters\nAldonos, kuri, kaip vėliau buvo pasakojama, Lenkijon atsivedusi\n24.000 Lietuvoje buvusių lenkų karo belaisvių.
1326 m. Gediminas pasiuntė Lokietkai 1200 Dovydo vadovaujamų vyrų kovai prieš Brandenburgo markgrafą.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 239
Iš Gedimino ir Lokietkos sąjungos daugiausia naudos turėjo Lenkija, nes jos lietuviai nebepuldinėjo. Tad vienas to laiko kro nikininkų, kalbėdamas apie Kazimiero ir Aldonos vedybas, užrašė, jog «atėjo taika tarp Lenkijos ir Lietuvos »^1. 1326 m. Gediminas talkininkavo Lokietkai, pasiųsdamas jam, kovai prieš Brandenburgo markgrafą 1200 vyrų, kuriems vadovavo Gardino seniūnas Dovy das. Sąjungininkai palaikė vienas kitą kovoje prieš ordiną.
1325 m. Gediminas sudarė sąjungą su Vladislovu Lokietka ir ją sutvirtino išleisdamas dukterį Aldoną už Kazimiero Didžiojo.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 85
Sutartis buvo sudaryta\n1325 m.; kad ji būtų\ntvirtesnė, Gediminas\nišleido už Vladislovo\nsūnaus, būsimojo Len-\nkijos karaliaus Kazi-\nmiero Didžiojo, savo\ndukterį Aldoną.
1325 m. sutartis buvo pirmasis pastovesnis Lietuvos ir Lenkijos taikos sąlytis.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 239
Jo 1325 m. sutartis buvo pir\nmasis su Lenkija taikos sąlytis, kurio atminimas dar buvo jau\nčiamas Liublino unijos išvakarėse, t. y. beveik po pustrečio šimt\nmečio.