Pasak Teodoro Narbuto, Pskovo riteriai noriai prisidėjo prie Dovydo žygio prieš kryžiuočius ir žygiavo su jo vėliava.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 402
Tad išsirūpinęs didžiojo kunigaikščio leidimą, prieša kyje veržlios lietuvių jaunuomenės vidury sunkiausios žiemos išžygiavo bausti kryžiuočių už priesaikos laužy mą. Pskovo riteriai noriai žygiavo su Dovydo vėliava. Puvo įsiveržta į Estiją per pačias Užgavėnes, be to, te nykščiu klimatu — dar per didesnius šalčius. Visas kraš- las net iki Revelio buvo apiplėštas; grįžtant atgal, buvo užpulta Dorpato vyskupystė.
1323 m. vasario pradžioje, pasak Teodoro Narbuto, kryžiuočiai apsiautė Pskovą ir aštuoniolika dienų puolė jo mūrus, tačiau Izborsko vietininkas kunigaikštis Eustachijus smogė jų stovyklai iš užnugario ir atitraukė juos nuo miesto šturmo.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 402
Tačiau sulig pa\nvasario pradžia kryžiuočiai apsiautė Pskovą, išgriovė \npriemiesčius, miesto mūrus atakavo įvairiomis priemo\nnėmis aštuoniolika dienų ir gerokai apgadinę sienas ren\ngėsi kopėčiomis užsikabaroti, bet Izborsko vietininkas \nkunigaikštis Eustachijus atvyko į pagalbą ir smogė iš \nužnugario vokiečių stovyklai, išsidėsčiusiai už Didžiosios \nupės,— šitaip atitraukė juos nuo miesto šturmo.
Dovydas iš Gardino atskubėjo ginti Pskovo, sutriuškino kryžiuočių pulkus, užėmė jų stovyklą ir privertė magistrą Gerardą Jokę sudaryti aštuoniolikos metų taikos sutartį.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 402
Todėl kreipėsi į kilnųjį Dovydą, ir jis iš Gardino atskubėjo į pagalbą gimtajam miestui. Taip ryžtingai puolė apsupusiuosius, kad sudavė jiems milžinišką smūgį, užėmė stovyklą, vi sas atsargas, turtus, pabūklus, vėliavas, sutriuškino nar siausius pulkus. Visa tai privertė magistrą Gerardą Jokę sudaryti aštuoniolikos metų taikos sutartį, kuria apdo vanojęs Pskovo respubliką jis grįžo atgal1 2.