Santrauka
Dusburgietis teigia, kad apie antrąją prūsų atskalūnybę, kuri truko 15 metų Tais pačiais metais (1260, rugsėjo 20 d.), švento Mato, apaštalo bei evangelisto, 355 Volradų giminė buvo žinoma Vestfalijoje. Dusburgietis teigia, kad apie didelį krikščionių kraujo praliejimą Šie kariuomenių vadai ir vyresnieji paskyrė dieną, kada, visi susirinkę ginkluoti, turėjo išžudyti visus žmones, išpažįstančius krikščionių tikėjimą, ir visiškai juos išnaikinti.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-002 Dusburgietis teigia, kad apie didelį krikščionių kraujo praliejimą Šie kariuomenių vadai ir vyresnieji paskyrė dieną, kada, visi susirinkę ginkluoti, turėjo išžudyti visus žmones, išpažįstančius krikščionių tikėjimą, ir visiškai juos išnaikinti. | c-002 c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad apie didelį krikščionių kraujo praliejimą Šie kariuomenių vadai ir vyresnieji paskyrė dieną, kada, visi susirinkę ginkluoti, turėjo išžudyti visus žmones, išpažįstančius krikščionių tikėjimą, ir visiškai juos išnaikinti.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie didelį krikščionių kraujo praliejimą
Šie kariuomenių vadai ir vyresnieji paskyrė dieną, kada, visi susirinkę ginkluoti, turėjo išžudyti visus žmones, išpažįstančius krikščionių tikėjimą, ir visiškai juos išnaikinti. Jie šitai ir padarė, nes visus krikščionis, kurie nespėjo Prūsijos žemėje pasislėpti už įtvirtinimų, arba be gailesčio išžudė, arba išsivarė į amžinąją vergovę; degindami dievo bažnyčias, koplyčias ir kitus maldos namus, niekindami bažnyčios šventenybes, neleistiniems tikslams pavartodami šventus rūbus ir šventas taures, jie be pasigailėjimo žudė kunigus bei kitus bažnyčios tarnus. Sembai pagavo vieną kunigą, Teutonų ordino brolį, atsiųstą jų krikštyti, ir, suspaudę jam kaklą dviem kartimis, tol kankino, kol šis numirė, tvirtindami, kad šitokia kankinių už tikėjimą mirtis ir prideranti šventiems vyrams, nes nedrįstą jų kraujo pralieti.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Antrojo prūsų sukilimo pradžia ir krikščionių žudynės (1260 m.) papildomas patvirtintas šaltinio paminėjimas.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Šie kariuomenių vadai ir vyresnieji paskyrė dieną, kada, visi susirinkę ginkluoti, turėjo išžudyti visus žmones, išpažįstančius krikščionių tikėjimą, ir visiškai juos išnaikinti. Jie šitai ir padarė, nes visus krikščionis, kurie nespėjo Prūsijos žemėje pasislėpti už įtvirtinimų, arba be gailesčio išžudė, arba išsivarė į amžinąją vergovę; degindami dievo bažnyčias, koplyčias ir kitus maldos namus, niekindami bažnyčios šventenybes, neleistiniems tikslams pavartodami šventus rūbus ir šventas taures, jie be pasigailėjimo žudė kunigus bei kitus bažnyčios tarnus. Sembai pagavo vieną kunigą, Teutonų ordino brolį, atsiųstą jų krikštyti, ir, suspaudę jam kaklą dviem kartimis, tol kankino, kol šis numirė, tvirtindami, kad šitokia kankinių už tikėjimą mirtis ir prideranti šventiems vyrams, nes nedrįstą jų kraujo pralieti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
| patikimumo_pagrindimas | Citata automatiškai pririšta prie exact source offsetų. |