1919 m. gegužės 19 d. Antrasis Panevėžio puolimas buvo tęsiamas, o lietuvių spaudžiami bolševikai traukėsi visu frontu.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 183
Gegužės 19 d. puolimas buvo tę- siamas, Lietuvių spaudžiami bolše- vikai traukėsi visu frontu. Kai miesto prieigos buvo užimtos, karin. M. Katche 12 val. įsakė rinktinės kolonoms štur- muoti Panevėžį. Lietuvių pajėgos įsiveržė į miestą iš šiaurės, pietų ir pietvakarių.
Užėmus Panevėžį gegužės 20 d. lietuvių pajėgos įsitvirtino mieste ir pradėjo ruoštis galimam bolševikų mėginimui Panevėžį atsiimti.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 183
Užėmus Panevėžį gegužės 20 d. lietuvių pajėgos įsitvirtino mieste ir pradėjo ruoštis galimam bolševikų mėginimui Panevėžį at- siimti. Persitvarkę ir sulaukę pastiprinimų, bolševikai puolė miestą. Jiems pavyko pasiekti Panevėžio prieigas, tačiau įveikti lietuvių gynybos rusai nepajėgė. Naktį iš gegužės 22 d. į 23 d. bolševikai paliko Panevėžio apylinkes, pasi- traukė Subačiaus kryptimi ir įsi- tvirtino Kupiškyje.
Išvadavusi Panevėžį, Panevėžio rinktinė persekiodama priešą 1919 m. gegužės 27 d. užėmė Troškūnus ir Subačių.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 183
Mūšio pasekmės Išvadavusi Panevėžį, Pane- vėžio rinktinė toliau parsekio- dama priešą ge- gužės 27 d. užėmė Troškūnus ir Subačių. Biržus jau 26 d. buvo išvadavęs Šiaurės Lietuvoje veikęs partizanų batalionas. Galiausiai bolševikai gegužės 30-31 d. at- sitraukė ir iš Kupiškio. Šie laimėjimai su- teikė galimybę toliau vystyti puolimą.
1919 m. gegužę Panevėžio, Ukmergės, Kurklių, Anykščių ir Alantos operacijos pradėjo naują Lietuvos karo su Sovietų Rusija etapą.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 183
1919 m. gegužės mėnesį įgyvendinta Panevėžio ir kitos panašios sėkmingos ope- racijos (Ukmergės, Kurklių, Anykščių bei Alantos) pradėjo naują Lietuvos karo su Sovietų Rusija etapą. Lietuvos kariuomenė nuo gynybos, atskirų smulkių priešiškų pajėgų užpuolimų, partizaninio pobūdžio veiksmų perėjo prie planingų stambaus masto puolamųjų operacijų, kurių galuti- nis tikslas buvo visiškai išvalyti Lietuvos teritoriją nuo Raudonosios armijos dalinių.
Antrojo Panevėžio puolimo metu gegužės 18-19 d. lietuvių lėktuvai bombardavo ir kulkosvaidžiais apšaudė bolševikų pozicijas Panevėžyje bei geležinkelio ruože Panevėžys-Kupiškis.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 183
Šioje operacijoje buvo panaudota ir ne- seniai suformuota lietuvių aviacijos eskad- rilé. 18-19 d. lietuvių lėktuvai bombardavo ir kulkosvaidžiais apšaudė bolševikų po- zicijas Panevėžyje ir geležinkelio ruože Panevėžys-Kupiškis, taip sukeldami paniką raudonarmiečių gretose. Taip pat lėktuvais buvo iš oro žvalgomos priešo pozicijos.