Santrauka
Antano Tyzenhauzo reformos (1767 m.), Povilo Ksavero Bžostovskio įkurta Paulavos respublika (1769 m.), jėzuitų ordino panaikinimas ir Edukacinės komisijos sukūrimas (1773 m.) – šie įvykiai kartais laikomi Apšvietos epochos pradžia. Su politinėmis permainomis ir pirmaisiais Apšvietos žingsniais sutapo Antano Tyzenhauzo veiklos, atnešusios didelių permainų į Lietuvos ūkį, pradžia.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Antanas Tyzenhauzas karališkosiose ekonomijose steigė palivarkus, reikalavo lažo, rūšiavo žemę, melioravo laukus ir tiesė kelius. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Antanas Tyzenhauzas karališkosiose ekonomijose steigė palivarkus, reikalavo lažo, rūšiavo žemę, melioravo laukus ir tiesė kelius.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Karališkosiose ekonomijose jis ėmėsi radikalių reformų: steigė palivarkus, vietoje činšo reikalavo dviejų dienų lažo per savaitę, buvo pradėta naujai rūšiuoti žemę, įvertinant jos kokybę, pradėti me- lioruoti laukai, tiesiami keliai, auginamos naujos (olandų) gyvulių veis- lės. A. Tyzenhauzas siuntė jaunimą mokytis agronomijos į Angliją, įkūrė matininkų, buhalterių, statybininkų, veterinarų mokyklas Gardine.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |