Istorinis įvykis

Aleksandro žygis Braclavo link Moldavijos kampanijoje

2 teiginiai4 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Lietuvos metraštis pasakoja, kad Parčevo seime Aleksandras ir Olbrachtas slapta sutarė pulti Moldaviją iš dviejų krypčių.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 146

Septyni tūkstančiai penktaisiais metais nuo pasaulio sutvėrimo, o nuo Kristaus gimimo tūkstantis keturi šimtai devyniasdešimt septintųjų metų vasarą Lenkijos karalius Olbrachas sutelkė galybę savo kariuomenės ir su visomis Lenkijos karalystės jėgomis, su paruoštais žirgais ir ginklais išžygiavo prieš Moldavijos vaivadą Steponą l0 . O didysis kunigaikštis Aleksandras tame Parčevo seime buvo kalbėjęs su savo broliu karaliumi Olbrachtu ir slapta nuo visų savo Tarybų ponų buvo nutarę, kad didysis kunigaikštis Aleksandras žygiuos j Moldavijos žemę per Braclavą. link Sorokos “ , o karalius Olbrachtas — iš kito šono.
t-002vidutinis

Lietuvos metraštis pasakoja, kad Aleksandro maršalas Stanislovas Petravičius nespėjo laiku atvykti į pagalbą karaliui Olbrachtui, nes prie Dnestro jį pasitiko moldavai.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 149

Ir kai karalius Olbrachtas su visa kariuomene jau buvo Bukovinoje ir žygiavo be baimės dėl sudarytos amžinosios taikos ir priesaikos, nesitikėdamas iš niekur smūgio, tuo metu Moldavijos vaivadai Steponui labai skaudėjo kojos, bet, norėdamas įvykdyti savo sumanymą, jis užmiršo net savo ligą, ¡sakė vežti save rogėse ir atvyko su visais savo žmonėmis, ir su turkais, ir su vengrais, ir su valachais, ir tuose miškuose bei bukynuose užpuolė karalių Olbrachtą bei jo kariuomenę**, daugelį iš jo kariuomenės nukovė, o kitus paėmė gyvus; atėmė daug gurguolių su dideliu turtu ir kelias garsias patrankas, o pačiam karaliui Olbrachtui ir daugeliui jo ponų bei karių nieko nepakenkė. Kai karalius perėjo miškus ir Bukoviną, Moldavijos vaivada su visais savo žmonėmis pasuko atgalios. Tada Moldavijos vaivada paėmė nelaisvėn Lenkijos karalystės didįjį maršalą poną Točinskį 3S. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro maršalas ponas Stanislovas Petravičius su visais žmonėmis, kurie su juo buvo siųsti Į pagalbą karaliui Olbrachtui, nesuspėjo laiku atvykti, nes bežygiuojančius keliu ir persikėlusius per Dnestro upę pasitiko moldavai ir stojo į mūšį su jais.