ivykis

Aleksandro žygis Braclavo link Moldavijos kampanijoje

2 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Lietuvos metraštis pasakoja, kad Parčevo seime Aleksandras ir Olbrachtas slapta sutarė pulti Moldaviją iš dviejų krypčių.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 146

Septyni tūkstančiai penktaisiais metais nuo pasaulio \nsutvėrimo, o nuo Kristaus gimimo tūkstantis keturi šim­\ntai devyniasdešimt septintųjų metų vasarą Lenkijos ka­\nralius Olbrachas sutelkė galybę savo kariuomenės ir \nsu visomis Lenkijos karalystės jėgomis, su paruoštais \nžirgais ir ginklais išžygiavo prieš Moldavijos vaivadą \nSteponą l0 .\n\nO didysis kunigaikštis Aleksandras tame Parčevo \nseime buvo kalbėjęs su savo broliu karaliumi Olbrach- \ntu ir slapta nuo visų savo Tarybų ponų buvo nutarę, \nkad didysis kunigaikštis Aleksandras žygiuos j Molda­\nvijos žemę per Braclavą. link Sorokos “ , o karalius \nOlbrachtas — iš kito šono.
t-002vidutinis

Lietuvos metraštis pasakoja, kad Aleksandro maršalas Stanislovas Petravičius nespėjo laiku atvykti į pagalbą karaliui Olbrachtui, nes prie Dnestro jį pasitiko moldavai.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 149

Ir kai ka­ ralius Olbrachtas su visa kariuomene jau buvo Buko­ vinoje ir žygiavo be baimės dėl sudarytos amžinosios taikos ir priesaikos, nesitikėdamas iš niekur smūgio, tuo metu Moldavijos vaivadai Steponui labai skaudėjo kojos, bet, norėdamas įvykdyti savo sumanymą, jis užmiršo net savo ligą, ¡sakė vežti save rogėse ir atvy­ ko su visais savo žmonėmis, ir su turkais, ir su veng­ rais, ir su valachais, ir tuose miškuose bei bukynuose užpuolė karalių Olbrachtą bei jo kariuomenę**, dau­ gelį iš jo kariuomenės nukovė, o kitus paėmė gyvus; atėmė daug gurguolių su dideliu turtu ir kelias garsias patrankas, o pačiam karaliui Olbrachtui ir daugeliui jo ponų bei karių nieko nepakenkė. Kai karalius perėjo miškus ir Bukoviną, Moldavijos vaivada su visais savo žmonėmis pasuko atgalios. Tada Moldavijos vaivada paėmė nelaisvėn Lenkijos karalys­ tės didįjį maršalą poną Točinskį 3S. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro maršalas ponas Stanislovas Petravičius su visais žmonėmis, ku­ rie su juo buvo siųsti Į pagalbą karaliui Olbrachtui, nesuspėjo laiku atvykti, nes bežygiuojančius keliu ir persikėlusius per Dnestro upę pasitiko moldavai ir sto­ jo į mūšį su jais.
c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Paskui abi šalys su visais savo Tarybų ponais suvažiavo į Parčevą 6 dalyvauti sei­ me, ir visi išbuvo Parčeve dvi savaites; ką vieni su ki­ tais sumanė ir nutarė — visa tai paliko didelė paslap­ tis 7, Ir išvažinėjo savais keliais; Olbrachtas j Kroku­ vą ®, o didysis kunigaikštis Aleksandras — į Vilnių9. Septyni tūkstančiai penktaisiais metais nuo pasaulio sutvėrimo, o nuo Kristaus gimimo tūkstantis keturi šim­ tai devyniasdešimt septintųjų metų vasarą Lenkijos ka­ ralius Olbrachas sutelkė galybę savo kariuomenės ir su visomis Lenkijos karalystės jėgomis, su paruoštais žirgais ir ginklais išžygiavo prieš Moldavijos vaivadą Steponą l0. O didysis kunigaikštis Aleksandras tame Parčevo seime buvo kalbėjęs su savo broliu karaliumi Olbrach- tu ir slapta nuo visų savo Tarybų ponų buvo nutarę, kad didysis kunigaikštis Aleksandras žygiuos j Molda­ vijos žemę per Braclavą. link Sorokos “, o karalius Olbrachtas — iš kito šono.