t-001vidutinis
Po Akono paėmimo Henrikas prie miesto sienų, priešais Šv. Mikalojaus vartus, pastatydino bažnyčią, ligoninę ir kitus namus.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Paėmus Akoną, tas pats brolis Henrikas nupirko žemės sklypą prie miesto sienų priešais švento Mikalojaus vartus, kur pastatydino bažnyčią, ligoninę bei kitokius namus ir kur drauge su savo broliais 154 Šiame skyrelyje Dusburgietis aprašo jauniausio iš trijų didžiųjų riterių ordinų — Vokiečių (Kryžiuočių) ordino pradžią (itališkasis Joanitų ordinas įkurtas XI a. 2-oje pusėje, o prancūziškasis Tamplierių ordinas — XII a. 2-ame dešimtmetyje). Sekant statutų prologu, Ordino įkūrimas datuojamas 1190 m. Skyrelyje minimi ir vėlesni (1198 m.) įvykiai, be to, 1198 m. jau miręs, bet turėjęs Ordino įkūrimui nuopelnų Švabijos kunigaikštis Fridrichas (Vokietijos karaliaus, o nuo 1191 m. imperatoriaus Henriko VI brolis). Nutylima, kad iš pradžių kryžiuočiai buvę pavaldūs Joanitams. Akono apgulos metu (1190 m.) buvo čia įkurta tik nedidelė vokiečių ligoninė; tik 1198 m. išvykstantys iš Palestinos vokiečių kunigaikščiai ir vyskupai pradėjo rūpintis ją paversti riterių ordinu, kurį patvirtino popiežius. Kaip ir vokiškoji Ordino tradicija, taip ir Dusburgietis nutyli, kad vokiečių ligoninė Jeruzalėje atsirado XII a. 1-oje pusėje, kad ji egzistavo ten iki 1187 m., kai Saladinas užėmė Jeruzalę. Nutylima, nes norima apeiti faktą, kad XII a. vokiečių ligoninė buvo pavaldi Joanitams (PKD, p. 17—24; HP, t. 1, d. 1, p. 433—434; Górski K. Zakon..., p. 7—9). Dusburgietis, ką ne ką iškraipydamas, atskleidžia tik antrąjį vokiečių ligoninės egzistavimo Rytuose etapą, kai ji jau buvo pavirtusi riterių ordinu. tarnavo dievui ir