Santrauka
1791 m. spalio 20 d. Lietuvos delegacija Ketverių metų seime išsireikalavo konstitucijos pataisą, kuri buvo pavadinta Abiejų Tautų tarpusavio įžadu.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Po Gegužės trečiosios konstitucijos gegužės 16 d. priimtas įstatymas numatė kiekvieną trečią seimą Gardine ir atskiras Lietuvos atstovų sesijas. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Po Gegužės trečiosios konstitucijos gegužės 16 d. priimtas įstatymas numatė kiekvieną trečią seimą Gardine ir atskiras Lietuvos atstovų sesijas.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Priėmus Gegužės trečiosios konstituciją prasidėjusiose diskusijose Lietuvos atstovai konstituciją manė esant savo nuolaida valstybės stipri- nimo vardan (už konstituciją balsavo 30 iš 50 LDK seimūnų). Gegužės 16 dieną buvo priimtas įstatymas dėl kiekvieno trečio seimo Gardine
L I E T U V O S I S T O R I J A 92 ir atskirų Lietuvos atstovų sesijų, o birželio 24-ąją grįžta prie istorinių Karūnos ir LDK terminų, Abiejų Tautų Respublikos sąvoka atsiranda komisijų įvardijimuose, atskirai vyksta kodifikacijos darbai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |