Po sukilimo buvo uždarytas Vilniaus universitetas, o Rusijos administracija pradėjo griežčiau kontroliuoti krašto visuomeninį gyvenimą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 9
Po 1830-1831 m. sukilimo, uždarius Vilniaus universitetą ir Rusijos administracijai pradėjus griežčiau kontroliuoti krašto vi suomeninį gyvenimą, nemažai išsilavinusių žmonių išvyko į Lenkijos ar Rusijos miestus. Neturėdamas pakankamai pragy venimo lėšų, M. Balinskis persikėlė gyventi į Varšuvą. Šie vie nuolika (1836-1847) metų buvo bene kūrybingiausias jo moks linės veiklos laikotarpis.
Aleksandro II reformų pradžia atgaivino viltis atkurti iki 1830-1831 m. sukilimo klestėjusį Vilniaus universitetą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 14
Įdomi M. Balinskio publicistinės literatūros dalis yra Gazeta Warszawska (Varšuvos laikraštis). Jos puslapiuose spausdinti straipsniai, pavadinti Laiškais nuo Kražantės upės kranto, - tai ver tingas istorinis šaltinis, padedantis suprasti visuomeninį-kultū- rinį pagyvėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje penktame-šeštame XIX a. dešimtmetyje. Aleksandro II atėjimas į sostą buvo liberalių re formų pradžia: atgaivino visuomenės siekimus atgauti tai, kas buvo prarasta po 1830-1831 m. sukilimo, o gal net iškovoti daug daugiau - nepriklausomybę arba bent autonomiją. 1855 m. ca rui Aleksandrui II pradėjus liberalias reformas, Rusijos imperi joje krašto šviesuomenė puoselėjo viltį atkurti iki 1830-1831 m. sukilimo klestėjusį Vilniaus universitetą.
Po 1830-1831 m. sukilimo, uždarius Vilniaus universitetą ir sustiprėjus Rusijos administracijos kontrolei, nemažai išsilavinusių žmonių išvyko į Lenkijos ar Rusijos miestus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 8-9
VIII\n\n## Puslapis 9\n\nPo 1830-1831 m. sukilimo, uždarius Vilniaus universitetą ir \nRusijos administracijai pradėjus griežčiau kontroliuoti krašto vi\nsuomeninį gyvenimą, nemažai išsilavinusių žmonių išvyko į \nLenkijos ar Rusijos miestus. Neturėdamas pakankamai pragy\nvenimo lėšų, M. Balinskis persikėlė gyventi į Varšuvą.
Vėlyvą 1830 m. rudenį Vilniuje susikūrė centrinis komitetas, turėjęs organizuoti sukilimą vakarinėse Rusijos imperijos gubernijose.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 8
Tačiau vis nauji dokumen tai vertė tolydžio perrašinėti ir taisyti rankraščio tekstą. Be to, politiniai įvykiai kuriam laikui visiškai sustabdė istorijos leidi mą. Vėlyvą 1830 m. rudenį, prasidėjus sukilimui Varšuvoje, Vil niuje susikūrė sukilimo centrinis komitetas, kuriam priklausė Antanas Goreckis, Stanislovas Šumskis, Justinas Hrebnickis, Le onas Rogalskis, Edvardas Riomeris, Mykolas Balinskis, Liudvi kas Zambrzyckis. Šis komitetas turėjo organizuoti sukilimą va karinėse Rusijos imperijos gubernijose. Tačiau pavasarį sukilimas spontaniškai prasidėjo Žemaitijoje ir greitai apėmė visą Lietuvą. Rusų valdžia kontroliavo tik Vilniaus miestą, iš kurio pasitraukė keli šimtai universiteto studentų ir įsiliejo į su kilėlių gretas. Gegužės mėnesį buvo areštuotas M. Balinskis, bet netrukus paleistas. Kaip rašo istorikas Romualdas Naruniecas, „Mykolo Balinskio išlaisvinimo iš kalėjimo problema lieka pa slaptinga". 1838 m. Varšuvoje valdžios apkaltintas „lenkiškuo ju patriotizmu", M. Balinskis nutylėjo apie savo dalyvavimą 1831 m. sukilime5.
Ipolitas Klimaševskis dėl dalyvavimo 1831 m. sukilime emigravo ir spėjo paskelbti tik Bychovco kronikos fragmentą apie Žygimanto Kęstutaičio nužudymą.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 8
Bychovco kronikos rankraštį prieš 1830 m. Alek sandro Bychovco Mogiliovcų dvaro b-koje aptiko Vil niaus gimnazijos mokytojas Ipolitas Klimaševskis. Dėl dalyvavimo 1831 m. sukilime turėdamas emigruoti į už sienį, jis tespėjo paskelbti dramatiškiausią Bychovco kronikos fragmentą — pasakojimą apie Vytauto brolio Žygimanto Kęstutaičio nužudymą 1440 m.
Šaltinis: 01-bumblauskas-ldk-ir-jos-tradicija
1831 m. po sukilimo numalšinimo ištinka visiems puikiai žinomos represijos.