Istorinis įvykis

1794 m. sukilimas Lietuvoje T. Kosciuškos sukilimas

4 teiginiai4 įrašai1 ryšys

Kosciuškos sukilimo metu tapęs Vilniaus gvardijos vadu. 1794 m. kovą Lenkijoje prasidėjo sukilimas, kuriam vadovavo iš LDK kilęs ir kovose dėl JAV nepriklausomybės pasižymėjęs generolas Tadas Kosciuška. Sukilimo kulminacija Lenkijai ir Lietuvai tapo kai kurių Targovicos konfederatų, tarp kurių buvo Vilniaus vyskupas I.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Rusai1794 m. sukilimas Lietuvoje T.Kosciuškos sukilimas

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

1794 m. rugpjūtį Rusijos kariuomenė užėmė Vilnių, o lapkričio 5 d. pasidavė Varšuva.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Visa tai atšaldė dalį LLV bajorijos nuo sukilimo ir tapo pretekstu A. Suvorovo vadovaujamai Rusijos kariuomenei imtis veiksmų. Vasarą rusų ir prūsų kariuomenės perėmė iniciatyvą: birželį Prūsijos kariuomenė užėmė Krokuvą, o rugpjūtį Rusijos kariuomenė – Vilnių. Lapkričio 5 dieną pasidavė Varšuva, kurią gynė ir pasitraukę Lietuvos sukilėliai. Ginant Varšuvą žuvo Lietuvos sukilėlių vadas J. Jasinskis ir Gegužės trečiosios konstitucijos pataisos autorius T. Korsakas.
t-004vidutinis

Rusijos kariuomenė, vadovaujama Aleksandro Suvorovo, 1794 m. sukilimo metu ėmėsi veiksmų prieš sukilėlius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Visa tai atšaldė dalį LLV bajorijos nuo sukilimo ir tapo pretekstu A. Suvorovo vadovaujamai Rusijos kariuomenei imtis veiksmų. Vasarą rusų ir prūsų kariuomenės perėmė iniciatyvą: birželį Prūsijos kariuomenė užėmė Krokuvą, o rugpjūtį Rusijos kariuomenė – Vilnių. Lapkričio 5 dieną pasidavė Varšuva, kurią gynė ir pasitraukę Lietuvos sukilėliai. Ginant Varšuvą žuvo Lietuvos sukilėlių vadas J. Jasinskis ir Gegužės trečiosios konstitucijos pataisos autorius T. Korsakas.

Laurynas Gucevičius per Tado Kosciuškos sukilimą tapo Vilniaus gvardijos vadu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Visa tai atšaldė dalį LLV bajorijos nuo sukilimo ir tapo pretekstu A. Suvorovo vadovaujamai Rusijos kariuomenei imtis veiksmų. Vasarą rusų ir prūsų kariuomenės perėmė iniciatyvą: birželį Prūsijos kariuomenė užėmė Krokuvą, o rugpjūtį Rusijos kariuomenė – Vilnių. Lapkričio 5 dieną pasidavė Varšuva, kurią gynė ir pasitraukę Lietuvos sukilėliai. Ginant Varšuvą žuvo Lietuvos sukilėlių vadas J. Jasinskis ir Gegužės trečiosios konstitucijos pataisos autorius T. Korsakas.

1794 m. sukilimo kulminacija Lenkijoje ir Lietuvoje tapo kai kurių Targovicos konfederatų egzekucija Varšuvoje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Sukilimo kulminacija Lenkijai ir Lietuvai tapo kai kurių Targovicos konfederatų, tarp kurių buvo Vilniaus vyskupas I. Masalskis ir Livonijos vyskupas J. Kosakovskis, egzekucija – jie buvo pakarti Varšuvoje birželio 28 dieną. Sukilėliai tarsi kartojo Prancūzijos didžiosios revoliucijos eigą – sumanymas rengti egzekuciją kilo oficialiai sukilimo valdžiai oponavusiame jakobinų klube. Šis klubas rengė manifestacijas, privertusias teismą paskelbti minėtus mirties nuosprendžius.
Visi teiginiai ir įrodymai (4 teiginiai, 4 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Puslapio nuorodos:

Šaltinių sąrašas