Žydai

PDF 19

O kai kas priduria – ir… Izraelis, nes, kuriant šią valstybę, reikšmingiausius vaidmenis suvaidino iš šios erdvės kilę žydai, vadinęsi litvakais. Lietuva po 1795 m.

PDF 168

Nepaisant lietuvių kultūros, iš kurios neseniai šaipytasi, dominavimo, žydai galėjo ir toliau visiškai tenkinti savo nacionalinius kultūrinius poreikius, tačiau žydai ir lietuviai gyveno atskirus, tik darbo reikalais susijusius gyvenimus. Nacionalinėje lietuvių valstybėje žydams liko uždara valstybės tarnybos sritis, tad jie tradiciškai vyravo prekyboje ir komercijoje, daug prisidėjo prie Lietuvos rekonstrukcijos, sukūrė žydų ekonominių ir finansinių organizacijų, taip pat unikalią savo švietimo ir mokyklų sistemą (pamokos mokyklose vyko hebrajų arba jidiš kalba, jos tapo svarbiais žydų kultūros centrais). Jauna ir dar niekuo neimponuojanti lietuvių kultūra (literatūros klasikai Maironis, Vaižgantas, V.

PDF 162

Vėlesniais metais Vilniaus miestas tolydžio augo: greitai plito statybos, daugėjo gyventojų, mat Vytauto geradariška globa gaubė visus, nieko neišskiriant, vienijo visus žmones ir įvairius tikėjimus. Žydai, dar XI amžiuje paplitę kaimyninėje Lenkijoje, Lietuvoje irgi nuo seno buvo ne naujiena, juk laisvai galėjo į ją atvykti, tiek Lenkijos sieną kirsdami, tiek ir iš rytų pusės. Tikriausiai jau Algirdo laikais Vilnius juos bus pažinęs, bet Vytautas, kaip pavyzdį prisimindamas Kazimierą Didįjį, kuris žydų tautybės žmonių, ganėtinai pasiturinčių, apsčiai pritelkė savo naujai pastatydintuose miestuose, be to, išmanė, kiek naudos gali duoti turtai, verslai bei įgimti sugebėjimai prekiauti tos tautos, anuomet ne tokios kenksmingos kaip dabar.

PDF 163

) visiems Lietuvos žydams suteikė tam tikrų laisvių, pavyzdžiu imdamas Didžiosios Lenkijos kunigaikščio Boleslovo Pamaldžiojo atmintiną privilegiją tos tautos gyventojams, paskelbtą XIII amžiuje, kurią vėliau patvirtino Kazimieras Didysis68. Betgi Trakų žydai, gerokai anksčiau, dar 1388 m., atskirai buvo gavę panašią privilegiją, kuria išsamiai apibūdinta jų elgsena krikščionių atžvilgiu69.

PDF 168

Smetonos nuostatos – kadangi leidžiame tautinėms mažumoms gimtosios kalbos teisę, kultūros reikalais bendrauti su savaisiais, tai mažumos „už tai privalo būti mūsų žemės teritoriniai patriotai, mylėti Lietuvą ir gerbti lietuvių tautą“. Nepaisant lietuvių kultūros, iš kurios neseniai šaipytasi, dominavimo, žydai galėjo ir toliau visiškai tenkinti savo nacionalinius kultūrinius poreikius, tačiau žydai ir lietuviai gyveno atskirus, tik darbo reikalais susijusius gyvenimus. Nacionalinėje lietuvių valstybėje žydams liko uždara valstybės tarnybos sritis, tad jie tradiciškai vyravo prekyboje ir komercijoje, daug prisidėjo prie Lietuvos rekonstrukcijos, sukūrė žydų ekonominių ir finansinių organizacijų, taip pat unikalią savo švietimo ir mokyklų sistemą (pamokos mokyklose vyko hebrajų arba jidiš kalba, jos tapo svarbiais žydų kultūros centrais).

PDF 168

Žydai – daugiapolė, pliuralistinė, politiškai susiskaidžiusi bendruomenė, turinti daugelį partijų ir organizacijų. Vykstant sekuliarizacijai, jaunimo modernizacijai, yrant uždaram žydų geto gyvenimui valdžia šnairavo į gausėjančius žydų kairiuosius, akty­vius LKP, komunistinio pogrindžio atstovus, kur žydai dominavo: jie sudarė daugiau kaip 70 proc. narių svarbiausioje – Kauno LKP organizacijoje, daugumą komjaunime ir MOPR’e (tarptautinė organizacija revoliucionieriams remti, diriguojama iš Maskvos). Lietuviams plūstelėjus į miestus ir veržiantis į pramonę bei prekybą, prasidėjus ekonomikos krizei, sustiprėjo konkurencija. Žydai tebekontroliavo apie 40 proc. šalies pramonės, 54 proc. jos vidaus prekybos, 20 proc. eksporto ir 40 proc. importo.

PDF 84

Vilniaus Gaono autoritetas, atrodo, lėmė, kad Lietuvos žydai – litvakai – pradėti laikyti ypač iškiliais žydais, besiskiriančiais nuo kitų griežtu religinės tradicijos laikymusi, intelektualiu racionalumu ir pagarba išsimokslinimui. Ne veltui sklido gandai, kad visi Vilniaus išminčiai atmintinai mokėjo visus 64 Talmudo tomus. Be to, Talmudas buvo studijuojamas jidiš kalbos tarme, susiformavusia Lietuvoje ir vadinama litviš.

PDF 84

Didžiausias Gaono nuopelnas – Babilono Talmudo redagavimas ir komentavimas. Vilniaus Gaono autoritetas, atrodo, lėmė, kad Lietuvos žydai – litvakai – pradėti laikyti ypač iškiliais žydais, besiskiriančiais nuo kitų griežtu religinės tradicijos laikymusi, intelektualiu racionalumu ir pagarba išsimokslinimui. Ne veltui sklido gandai, kad visi Vilniaus išminčiai atmintinai mokėjo visus 64 Talmudo tomus.

PDF 308

Tai buvo žydai ir miestelėnų luomas. Žydai tais laikais visoje vakarų Europoje buvo žinomi kaip tinkamiausi žmonės visoms kredito operacijoms vesti. Tai buvo profesionalai „bankininkai“. Kaip tik XIV amž. pusėje, sulaukus vakarų Europoje didelių persekiojimų, daugybė jų buvo palikę savo senąsias vietas ir persikraustė tarp kitko į Lenkiją, o iš jos vėliau, jau Vytauto laikais, organizuotai persikėlė ir Lietuvon.

PDF 162

Vėlesniais metais Vilniaus miestas tolydžio augo: greitai plito statybos, daugėjo gyventojų, mat Vytauto geradariška globa gaubė visus, nieko neišskiriant, vienijo visus žmones ir įvairius tikėjimus. Žydai, dar XI amžiuje paplitę kaimyninėje Lenkijoje, Lietuvoje irgi nuo seno buvo ne naujiena, juk laisvai galėjo į ją atvykti, tiek Lenkijos sieną kirsdami, tiek ir iš rytų pusės. Tikriausiai jau Algirdo laikais Vilnius juos bus pažinęs, bet Vytautas, kaip pavyzdį prisimindamas Kazimierą Didįjį, kuris žydų tautybės žmonių, ganėtinai pasiturinčių, apsčiai pritelkė savo naujai pastatydintuose miestuose, be to, išmanė, kiek naudos gali duoti turtai, verslai bei įgimti sugebėjimai prekiauti tos tautos, anuomet ne tokios kenksmingos kaip dabar.

PDF 201

Dalis lietuvių policijos savisaugos batalionų panaudoti akcijose prieš civilius Baltarusijoje, Lenkijoje, Ukrainoje. Getuose atsirado pasipriešinimo grupių, kai kurie žydai bėgo į miškus, įsijungė į antinacinę rezistenciją – sovietų partizanų būrius, kur, nepaisant susidūrimo su antisemitinėmis nuotaikomis, ėmėsi ginklo, daug Lietuvos žydų kovojo SSRS gilumoje suformuotoje 16-ojoje lietuviškojoje šaulių divizijoje. 1941 m.

PDF 123

Rinkimuose į Dūmą lietuviai, susiblokavę su žydais prieš dvarininkus ir lenkakalbius, išrinko pirmuosius savo parlamentarus, daugiausia socialdemokratus. Nepasikeitė ir vietinio valdymo modelis.

PDF 18

Aišku, šis klausimas dar per mažai tirtas, bet pasauliui žinomas „Rusijos žydų“ fenomenas paaiškinamas paprastai – Rusijos imperijoje žydai galėjo gyventi tik į vakarus nuo „sėslumo ribos“, o ši visiškai sutapo su buvusios LDK arba Abiejų Tautų Respublikos rytine riba. Ją nubrėžė Rusijos imperatorė Jekaterina II 1791 m.

PDF 163

Jau Vytauto laikais Vilniaus žydai ne tik ištekliais, bet ir išsimokslinimu tarp savųjų buvo garsūs. Jakob Levi, iš Vilniaus, 1427 m. rašė hebrajiškas knygas ir turėjo Moreno, t. y. teologijos daktaro, vardą.

PDF 167

Galima sakyti, kad dvi svarbiausios užsienio politikos problemos – Vilniaus ir Klaipėdos, – lėmė ir Lietuvos žydų bei lenkų padėtį. Neturinčią savo stiprios vadovaujančios vidurinės klasės, nedidelę lietuvių inteligentijos grupę domino žydų parama, ypač jeigu Lietuva atsikurtų su sostine Vilniumi. Žydų miesto bendruomenės ir jų prekybos, finansų pajėgų parama dar nelietuviškuose miestuose buvo svarbi ir vidaus, ir užsienio politikos sumetimais. 1918 m. gruodį žydų sionistai Jokūbas Vygodskis ir S. Rozenbaumas tapo Lietuvos vyriausybės nariais atitinkamai kaip ministras be portfelio žydų reikalams ir užsienio reikalų viceministras. Lietuviai nepuoselėjo antisemitizmo ir žydų asimiliacijos planų, o žydams Paryžiaus taikos konferencijoje prižadėjo viską, ko tie tiktai prašė, visų pirma plačiausią kultūrinę autonomiją. Apskritai Lietuvos nepriklausomybę žydai parėmė, dalyvavo Lietuvos Tarybos veikloje, žydai savanoriai dalyvavo nepriklausomybės kovose.

PDF 163

) visiems Lietuvos žydams suteikė tam tikrų laisvių, pavyzdžiu imdamas Didžiosios Lenkijos kunigaikščio Boleslovo Pamaldžiojo atmintiną privilegiją tos tautos gyventojams, paskelbtą XIII amžiuje, kurią vėliau patvirtino Kazimieras Didysis68. Betgi Trakų žydai, gerokai anksčiau, dar 1388 m., atskirai buvo gavę panašią privilegiją, kuria išsamiai apibūdinta jų elgsena krikščionių atžvilgiu69.

PDF 150

Lietuviai sudarė 82 proc., žydai 7, vokiečiai 4, lenkai 3, rusai 2,3 proc. gyventojų.

PDF 15

Lietuvos vardas tapo ir žydų savastimi. Visą istorinės Lietuvos laikotarpį joje gyvenę žydai vadino šią šalį „Lite“, o save – „litvakais“. Taigi Lietuvos vardą išplatino senoji Lietuvos valstybė – Lietuvos Didžioji Kunigaikštija.

PDF 169

Tautininkams patiko ir žydų parama sprendžiant Klaipėdos ir Vilniaus problemas, o žydų dalyvavimas savivaldos rinkimuose laikytas „nepagrįstu“ žydų noru toliau plėsti savo įtaką. Tačiau lietuvėjant miestams, lietuvių ir jų ūkinių kooperatyvų veikla neišvengiamai silpnino žydų verslo pozicijas. Lietuvių kapitalo dalis Lietuvos eksporte 1934 m. jau sudarė 45 proc., 1938 m. – 70 proc. Kai kuriose srityse žydai tvirtai dominavo – eksportavo daugiau arklių, kailių ir odų, miško medžiagos, o importe sudarė didžiąją dalį. Apskritai žydai gyveno atskirą bendruomeninį gyvenimą ir menkai integravosi į lietuvių visuomenę, o sionistinis judėjimas kėlė Lietuvos žydus gyventi į Palestiną.

PDF 198

Sovietams kuriant naują administraciją žydai, ypač jaunimas, noriai pradėjęs kalbėti rusiškai, gavo postus valdžioje, įmonėse ir įstaigose, profesinėse sąjungose – žydai tapo matomi prosovietinėse demonstracijose, administracijoje, tarp politinių vadovų, ir tai buvo neįprasta. Negavęs didelio lietuvių pritarimo sovietų režimas skatino įsitraukti žydus, nemažai žydų pasirodė valstybės aparate, NKVD, milicijoje. Tai ypač sustiprino antisemitines nuotaikas, daugeliui lietuvių atrodė, kad visi žydai išdavė nepriklausomą Lietuvą ir jos idealus.

PDF 18

Aišku, šis klausimas dar per mažai tirtas, bet pasauliui žinomas „Rusijos žydų“ fenomenas paaiškinamas paprastai – Rusijos imperijoje žydai galėjo gyventi tik į vakarus nuo „sėslumo ribos“, o ši visiškai sutapo su buvusios LDK arba Abiejų Tautų Respublikos rytine riba. Ją nubrėžė Rusijos imperatorė Jekaterina II 1791 m.

PDF 19

O kai kas priduria – ir… Izraelis, nes, kuriant šią valstybę, reikšmingiausius vaidmenis suvaidino iš šios erdvės kilę žydai, vadinęsi litvakais. Lietuva po 1795 m.

PDF 150

Lietuviai sudarė 82 proc., žydai 7, vokiečiai 4, lenkai 3, rusai 2,3 proc. gyventojų.

PDF 167

4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 167 Lietuvos piliečiai žydai ir lenkai Šimtmečius Lietuvoje nebuvo aršaus antisemitizmo, nes lietuvių valstietis buvo visiškai priklausomas nuo absoliučiai dominavusių žydų pirklių ir derliaus supirkėjų ir atvirkščiai. Malonybiškai ir kartu pašaipiai lietuvių vadinami „mūsų žydeliai“ (dėl to, kad nebuvo aukšto ūgio ir užsiėmė valstiečių neigiamai vertinama prekyba, o ne „rimtu“ darbu) garsėjo visuotiniu raštingumu, pomėgiu knygai ir tuo atžvilgiu buvo geras pavyzdys lietuvių tautiniam judėjimui, nors lietuviams atrodė „kitokie“. Žydai lietuvių valstiečius matė kaip mažai civilizuotus kaimiečius, iš kurių jie tik pirko produkciją, o vos prasibrėžianti lietuvių kultūra jiems, kaip ir lenkams, visiškai neimponavo. Su lietuviais žydai kalbėjo rusiškai ar lenkiškai.

PDF 113

Toms statulėlėms stigo keleto rankų, matyt, buvo nulaužtos. Domintis vėliau, po dešimt metų, neaptikta nė pėdsako, kur toji liekana dingo; vos rasta atsimenančių šį nutikimą; žydai nenorėjo prisipažinti tai pirkę. Nežinia, kas buvo užrašyta, bet vis dėlto vienas žodis, to dvarininko nupieštas iš atminties, kaip nagrinėjant paaiškėjo, mūsų raštu reiškė Triopa (Trejopa), o tai lietuviškai tas pats, kas slaviškai Tryzna, tai yra trys ženklai, trys simboliai ar figūros arba trys žmogaus egzistavimo tarpsniai - gyvenimas, mirtis ir amžinybė.

PDF 367

Iš čia tamsioje vaizduotėje įsišaknijo įsivaizdavimas apie gąsdinantį mirusių vėlių vaidenimąsi prie trobesių; dažniausiai jos matomos šiukšlynuose, kur išmeta šiukšles iš kambarių. Dar aš pats pastebėjau, kad kaimiečiai, net kaimuose gyvenantys Lietuvos žydai turi šito įsivaizdavimo liekanų. 19 19 Ištrauka iš 1240 metų sutarties (Voigt.

PDF 148

Kairysis valstiečių liaudininkų blokas (vėliau Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga – LVLS) gavo 29 vietas, trečia liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Dešimt vietų Steigiamajame Seime gavo tautinės mažumos (6 žydai, 3 lenkai ir 1 vokietis). Į Steigiamąjį Seimą buvo išrinktos ir penkios moterys.

PDF 198-199

Nors žydai nenulėmė nei okupacijos, nei sovietizacijos, jų matomumas leido juos sutapatinti su sovietine valdžia, o nacių propagandos mašina mestas „kovos su judobolševizmu“ šūkis susipynė su stipriomis lietuvių antisovietinėmis nuotaikomis. Pirmą nacių okupacijos savaitę daug gyventojų, tarp jų ir žydai persekioti kaip komunistai, sovietų aktyvistai, ir keli tūkstančiai jų sunaikinti per vadinamąsias „valymo operacijas“, kurias pradėjo atvykusios SD Einzatsgruppen – operatyviniai būriai. Tačiau naciai, kitaip negu Vakarų Europoje, masines žydų žudynes pradėjo be

PDF 239

Žydai tuomet įrodinėjo ir šiandien tvirtina, jog miestą tokia nelaimė ištiko dėl bedieviško šventos pušies nukirtimo.