Kuriant Izraelį reikšmingus vaidmenis atliko iš buvusios LDK ir ATR erdvės kilę žydai, vadinęsi litvakais.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 19
O \nkai kas priduria – ir… Izraelis, nes, kuriant šią valstybę, reikšmingiausius \nvaidmenis suvaidino iš šios erdvės kilę žydai, vadinęsi litvakais.\nLietuva po 1795 m.
Nepriklausomoje Lietuvoje žydai galėjo tenkinti savo kultūrinius poreikius, bet su lietuviais gyveno daugiausia atskirai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 168
Nepaisant lietuvių kultūros, iš kurios neseniai šaipytasi, dominavimo, \nžydai galėjo ir toliau visiškai tenkinti savo nacionalinius kultūrinius po-\nreikius, tačiau žydai ir lietuviai gyveno atskirus, tik darbo reikalais susi-\njusius gyvenimus. Nacionalinėje lietuvių valstybėje žydams liko uždara \nvalstybės tarnybos sritis, tad jie tradiciškai vyravo prekyboje ir komerci-\njoje, daug prisidėjo prie Lietuvos rekonstrukcijos, sukūrė žydų ekonomi-\nnių ir finansinių organizacijų, taip pat unikalią savo švietimo ir mokyklų \nsistemą (pamokos mokyklose vyko hebrajų arba jidiš kalba, jos tapo svar-\nbiais žydų kultūros centrais). Jauna ir dar niekuo neimponuojanti lietuvių \nkultūra (literatūros klasikai Maironis, Vaižgantas, V.
Žydai Lietuvoje nuo seno nebuvo naujiena, nes galėjo laisvai atvykti per Lenkijos sieną arba iš rytų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 162
Vėlesniais metais Vilniaus mies tas tolydžio augo: greitai plito statybos, daugėjo gyventojų, mat Vytauto geradariška globa gaubė visus, nieko neišskiriant, vienijo visus žmones ir įvairius tikėjimus. Žydai, dar XI am žiuje paplitę kaimyninėje Lenkijoje, Lietuvoje irgi nuo seno buvo ne naujiena, juk laisvai galėjo į ją atvykti, tiek Lenkijos sieną kirsdami, tiek ir iš rytų pusės. Tikriausiai jau Algirdo laikais Vilnius juos bus pažinęs, bet Vytautas, kaip pavyzdį pri simindamas Kazimierą Didįjį, kuris žydų tautybės žmonių, ga nėtinai pasiturinčių, apsčiai pritelkė savo naujai pastatydintuo se miestuose, be to, išmanė, kiek naudos gali duoti turtai, verslai bei įgimti sugebėjimai prekiauti tos tautos, anuomet ne tokios kenksmingos kaip dabar.
Trakų žydai dar 1388 m. buvo gavę atskirą privilegiją, apibūdinusią jų elgseną krikščionių atžvilgiu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 163
) visiems Lietuvos \nžydams suteikė tam tikrų laisvių, pavyzdžiu imdamas Didžio\nsios Lenkijos kunigaikščio Boleslovo Pamaldžiojo atmintiną \nprivilegiją tos tautos gyventojams, paskelbtą XIII amžiuje, ku\nrią vėliau patvirtino Kazimieras Didysis68. Betgi Trakų žydai, \ngerokai anksčiau, dar 1388 m., atskirai buvo gavę panašią pri\nvilegiją, kuria išsamiai apibūdinta jų elgsena krikščionių at\nžvilgiu69.
Lietuvoje žydai galėjo tenkinti nacionalinius kultūrinius poreikius, bet su lietuviais gyveno atskirus, daugiausia darbo ryšiais susijusius gyvenimus.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 168
Smetonos nuostatos – ka-\ndangi leidžiame tautinėms mažumoms gimtosios kalbos teisę, kultūros \nreikalais bendrauti su savaisiais, tai mažumos „už tai privalo būti mūsų \nžemės teritoriniai patriotai, mylėti Lietuvą ir gerbti lietuvių tautą“.\nNepaisant lietuvių kultūros, iš kurios neseniai šaipytasi, dominavimo, \nžydai galėjo ir toliau visiškai tenkinti savo nacionalinius kultūrinius po-\nreikius, tačiau žydai ir lietuviai gyveno atskirus, tik darbo reikalais susi-\njusius gyvenimus. Nacionalinėje lietuvių valstybėje žydams liko uždara \nvalstybės tarnybos sritis, tad jie tradiciškai vyravo prekyboje ir komerci-\njoje, daug prisidėjo prie Lietuvos rekonstrukcijos, sukūrė žydų ekonomi-\nnių ir finansinių organizacijų, taip pat unikalią savo švietimo ir mokyklų \nsistemą (pamokos mokyklose vyko hebrajų arba jidiš kalba, jos tapo svar-\nbiais žydų kultūros centrais).
Tarpukario Lietuvos žydai buvo daugiapolė, pliuralistinė ir politiškai susiskaidžiusi bendruomenė, turėjusi daug partijų ir organizacijų.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 168
Žydai – daugiapolė, pliuralistinė, politiškai susiskaidžiusi bendruome- nė, turinti daugelį partijų ir organizacijų. Vykstant sekuliarizacijai, jauni- mo modernizacijai, yrant uždaram žydų geto gyvenimui valdžia šnairavo į gausėjančius žydų kairiuosius, aktyvius LKP, komunistinio pogrindžio atstovus, kur žydai dominavo: jie sudarė daugiau kaip 70 proc. narių svar- biausioje – Kauno LKP organizacijoje, daugumą komjaunime ir MOPR’e (tarptautinė organizacija revoliucionieriams remti, diriguojama iš Mas- kvos). Lietuviams plūstelėjus į miestus ir veržiantis į pramonę bei pre- kybą, prasidėjus ekonomikos krizei, sustiprėjo konkurencija. Žydai tebe- kontroliavo apie 40 proc. šalies pramonės, 54 proc. jos vidaus prekybos, 20 proc. eksporto ir 40 proc. importo.
Vilniaus Gaono autoritetas prisidėjo prie litvakų įvaizdžio kaip religinei tradicijai, racionalumui ir išsimokslinimui atsidavusių žydų.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 84
Vilniaus Gaono autoritetas, atrodo, lėmė, kad Lietuvos žydai – litva- kai – pradėti laikyti ypač iškiliais žydais, besiskiriančiais nuo kitų griežtu religinės tradicijos laikymusi, intelektualiu racionalumu ir pagarba išsi- mokslinimui. Ne veltui sklido gandai, kad visi Vilniaus išminčiai atminti- nai mokėjo visus 64 Talmudo tomus. Be to, Talmudas buvo studijuojamas jidiš kalbos tarme, susiformavusia Lietuvoje ir vadinama litviš.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 84
Didžiausias Gaono nuopelnas – Babilono Talmudo redagavi- mas ir komentavimas. Vilniaus Gaono autoritetas, atrodo, lėmė, kad Lietuvos žydai – litva- kai – pradėti laikyti ypač iškiliais žydais, besiskiriančiais nuo kitų griežtu religinės tradicijos laikymusi, intelektualiu racionalumu ir pagarba išsi- mokslinimui. Ne veltui sklido gandai, kad visi Vilniaus išminčiai atminti- nai mokėjo visus 64 Talmudo tomus.
Vytauto laikais žydai organizuotai persikėlė iš Lenkijos į Lietuvą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 308
Tai buvo žydai ir miestelėnų luomas.\nŽydai tais laikais visoje vakarų Europoje buvo žinomi kaip\ntinkamiausi žmonės visoms kredito operacijoms vesti. Tai bu\nvo profesionalai „bankininkai“. Kaip tik XIV amž. pusėje, su\nlaukus vakarų Europoje didelių persekiojimų, daugybė jų buvo\npalikę savo senąsias vietas ir persikraustė tarp kitko į Lenkiją,\no iš jos vėliau, jau Vytauto laikais, organizuotai persikėlė ir Lie\ntuvon.
Žydai Lietuvoje nuo seno galėjo atvykti tiek per Lenkijos sieną, tiek iš rytų pusės.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 162
Vėlesniais metais Vilniaus mies tas tolydžio augo: greitai plito statybos, daugėjo gyventojų, mat Vytauto geradariška globa gaubė visus, nieko neišskiriant, vienijo visus žmones ir įvairius tikėjimus. Žydai, dar XI am žiuje paplitę kaimyninėje Lenkijoje, Lietuvoje irgi nuo seno buvo ne naujiena, juk laisvai galėjo į ją atvykti, tiek Lenkijos sieną kirsdami, tiek ir iš rytų pusės. Tikriausiai jau Algirdo laikais Vilnius juos bus pažinęs, bet Vytautas, kaip pavyzdį pri simindamas Kazimierą Didįjį, kuris žydų tautybės žmonių, ga nėtinai pasiturinčių, apsčiai pritelkė savo naujai pastatydintuo se miestuose, be to, išmanė, kiek naudos gali duoti turtai, verslai bei įgimti sugebėjimai prekiauti tos tautos, anuomet ne tokios kenksmingos kaip dabar.
Getuose atsirado žydų pasipriešinimo grupių, dalis žydų bėgo į miškus, stojo į sovietų partizanus arba kovojo 16-ojoje lietuviškojoje šaulių divizijoje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 201
Dalis \nlietuvių policijos savisaugos batalionų panaudoti akcijose prieš civilius \nBaltarusijoje, Lenkijoje, Ukrainoje.\nGetuose atsirado pasipriešinimo grupių, kai kurie žydai bėgo į miš-\nkus, įsijungė į antinacinę rezistenciją – sovietų partizanų būrius, kur, ne-\npaisant susidūrimo su antisemitinėmis nuotaikomis, ėmėsi ginklo, daug \nLietuvos žydų kovojo SSRS gilumoje suformuotoje 16-ojoje lietuviškojoje \nšaulių divizijoje. \n1941 m.
Rinkimuose į Dūmą lietuviai, susiblokavę su žydais prieš dvarininkus ir lenkakalbius, išrinko pirmuosius savo parlamentarus, daugiausia socialdemokratus.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 123
Rinkimuose į Dūmą lietuviai, susiblokavę su žydais prieš \ndvarininkus ir lenkakalbius, išrinko pirmuosius savo parlamentarus, dau-\ngiausia socialdemokratus. Nepasikeitė ir vietinio valdymo modelis.
Rusijos imperijoje žydai galėjo gyventi tik į vakarus nuo 1791 m. Jekaterinos II nubrėžtos sėslumo ribos.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 18
Aišku, šis klausimas dar per mažai tirtas, bet pasauliui žinomas \n„Rusijos žydų“ fenomenas paaiškinamas paprastai – Rusijos imperijoje \nžydai galėjo gyventi tik į vakarus nuo „sėslumo ribos“, o ši visiškai sutapo \nsu buvusios LDK arba Abiejų Tautų Respublikos rytine riba. Ją nubrėžė \nRusijos imperatorė Jekaterina II 1791 m.
Vytauto laikais Vilniaus žydai tarp savųjų garsėjo ne tik ištekliais, bet ir išsimokslinimu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 163
Jau Vytauto laikais Vil niaus žydai ne tik ištekliais, bet ir išsimokslinimu tarp savųjų buvo garsūs. Jakob Levi, iš Vilniaus, 1427 m. rašė hebrajiškas knygas ir turėjo Moreno, t. y. teologijos daktaro, var dą.
Žydai parėmė Lietuvos nepriklausomybę, dalyvavo Lietuvos Tarybos veikloje ir kaip savanoriai stojo į nepriklausomybės kovas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 167
Galima sakyti, kad dvi svarbiausios užsienio politikos problemos – Vilniaus ir Klaipėdos, – lėmė ir Lietuvos žydų bei lenkų padėtį. Netu- rinčią savo stiprios vadovaujančios vidurinės klasės, nedidelę lietuvių inteligentijos grupę domino žydų parama, ypač jeigu Lietuva atsikurtų su sostine Vilniumi. Žydų miesto bendruomenės ir jų prekybos, finan- sų pajėgų parama dar nelietuviškuose miestuose buvo svarbi ir vidaus, ir užsienio politikos sumetimais. 1918 m. gruodį žydų sionistai Jokūbas Vygodskis ir S. Rozenbaumas tapo Lietuvos vyriausybės nariais atitin- kamai kaip ministras be portfelio žydų reikalams ir užsienio reikalų vi- ceministras. Lietuviai nepuoselėjo antisemitizmo ir žydų asimiliacijos planų, o žydams Paryžiaus taikos konferencijoje prižadėjo viską, ko tie tiktai prašė, visų pirma plačiausią kultūrinę autonomiją. Apskritai Lietu- vos nepriklausomybę žydai parėmė, dalyvavo Lietuvos Tarybos veikloje, žydai savanoriai dalyvavo nepriklausomybės kovose.
Trakų žydai 1388 m. buvo gavę privilegiją, apibrėžusią jų elgseną krikščionių atžvilgiu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 163
) visiems Lietuvos \nžydams suteikė tam tikrų laisvių, pavyzdžiu imdamas Didžio\nsios Lenkijos kunigaikščio Boleslovo Pamaldžiojo atmintiną \nprivilegiją tos tautos gyventojams, paskelbtą XIII amžiuje, ku\nrią vėliau patvirtino Kazimieras Didysis68. Betgi Trakų žydai, \ngerokai anksčiau, dar 1388 m., atskirai buvo gavę panašią pri\nvilegiją, kuria išsamiai apibūdinta jų elgsena krikščionių at\nžvilgiu69.
1923 m. pirmojo Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, žydai sudarė 7 proc. Lietuvos gyventojų be Vilniaus ir Klaipėdos kraštų.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 150
Lietuviai sudarė 82 proc., \nžydai 7, vokiečiai 4, lenkai 3, rusai 2,3 proc. gyventojų.
Visą istorinės Lietuvos laikotarpį joje gyvenę žydai vadino šią šalį „Lite“, o save – „litvakais“.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 15
Lietuvos vardas tapo ir žydų savastimi. Visą istorinės Lietuvos laiko- tarpį joje gyvenę žydai vadino šią šalį „Lite“, o save – „litvakais“. Taigi Lietuvos vardą išplatino senoji Lietuvos valstybė – Lietuvos Didžioji Ku- nigaikštija.
Kai kuriose Lietuvos ūkio srityse žydai tvirtai dominavo: eksportavo daugiau arklių, kailių, odų ir miško medžiagos, o importe sudarė didžiąją dalį.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 169
Tautininkams patiko ir žydų parama sprendžiant Klaipėdos ir Vil- niaus problemas, o žydų dalyvavimas savivaldos rinkimuose laikytas „nepagrįstu“ žydų noru toliau plėsti savo įtaką. Tačiau lietuvėjant mies- tams, lietuvių ir jų ūkinių kooperatyvų veikla neišvengiamai silpnino žydų verslo pozicijas. Lietuvių kapitalo dalis Lietuvos eksporte 1934 m. jau sudarė 45 proc., 1938 m. – 70 proc. Kai kuriose srityse žydai tvirtai dominavo – eksportavo daugiau arklių, kailių ir odų, miško medžiagos, o importe sudarė didžiąją dalį. Apskritai žydai gyveno atskirą bendruo- meninį gyvenimą ir menkai integravosi į lietuvių visuomenę, o sionistinis judėjimas kėlė Lietuvos žydus gyventi į Palestiną.
Sovietams kuriant naują administraciją žydai gavo postus valdžioje, įmonėse, įstaigose ir profesinėse sąjungose.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 198
Sovietams kuriant naują administraciją žydai, ypač jaunimas, noriai pradėjęs kalbėti rusiškai, gavo postus valdžioje, įmonėse ir įstaigose, pro- fesinėse sąjungose – žydai tapo matomi prosovietinėse demonstracijose, administracijoje, tarp politinių vadovų, ir tai buvo neįprasta. Negavęs didelio lietuvių pritarimo sovietų režimas skatino įsitraukti žydus, ne- mažai žydų pasirodė valstybės aparate, NKVD, milicijoje. Tai ypač su- stiprino antisemitines nuotaikas, daugeliui lietuvių atrodė, kad visi žydai išdavė nepriklausomą Lietuvą ir jos idealus.
Rusijos imperijoje žydai galėjo gyventi tik į vakarus nuo sėslumo ribos, sutapusios su buvusios LDK arba ATR rytine riba.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 18
Aišku, šis klausimas dar per mažai tirtas, bet pasauliui žinomas \n„Rusijos žydų“ fenomenas paaiškinamas paprastai – Rusijos imperijoje \nžydai galėjo gyventi tik į vakarus nuo „sėslumo ribos“, o ši visiškai sutapo \nsu buvusios LDK arba Abiejų Tautų Respublikos rytine riba. Ją nubrėžė \nRusijos imperatorė Jekaterina II 1791 m.
Kuriant Izraelį reikšmingiausius vaidmenis atliko iš LDK ir Abiejų Tautų Respublikos erdvės kilę litvakais vadinęsi žydai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 19
O \nkai kas priduria – ir… Izraelis, nes, kuriant šią valstybę, reikšmingiausius \nvaidmenis suvaidino iš šios erdvės kilę žydai, vadinęsi litvakais.\nLietuva po 1795 m.
Pagal citatoje pateiktą gyventojų sudėtį žydai sudarė 7 proc. gyventojų.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 150
Lietuviai sudarė 82 proc., \nžydai 7, vokiečiai 4, lenkai 3, rusai 2,3 proc. gyventojų.
Šimtmečius Lietuvoje nebuvo aršaus antisemitizmo, nes lietuvių valstiečiai ir žydų pirkliai buvo tarpusavyje priklausomi.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 167
4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 167 Lietuvos piliečiai žydai ir lenkai Šimtmečius Lietuvoje nebuvo aršaus antisemitizmo, nes lietuvių valstietis buvo visiškai priklausomas nuo absoliučiai dominavu- sių žydų pirklių ir derliaus supirkėjų ir atvirkščiai. Malonybiškai ir kartu pašaipiai lietuvių vadinami „mūsų žydeliai“ (dėl to, kad nebuvo aukšto ūgio ir užsiėmė valstiečių neigiamai vertinama prekyba, o ne „rimtu“ darbu) garsėjo visuotiniu raštingumu, pomėgiu knygai ir tuo atžvilgiu buvo geras pavyzdys lietuvių tautiniam judėjimui, nors lietuviams atrodė „kitokie“. Žydai lietuvių valstiečius matė kaip mažai civilizuotus kaimie- čius, iš kurių jie tik pirko produkciją, o vos prasibrėžianti lietuvių kultūra jiems, kaip ir lenkams, visiškai neimponavo. Su lietuviais žydai kalbėjo rusiškai ar lenkiškai.
Narbutas rašė, kad po dešimties metų neberasta statulėlių liekanos pėdsakų, o žydai nenorėjo prisipažinti ją pirkę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 113
Toms statulėlėms stigo keleto rankų, matyt, buvo nulaužtos. Domintis vėliau, po dešimt metų, neaptikta nė pėdsako, kur toji liekana dingo; vos rasta atsimenančių šį nutikimą; žydai nenorėjo prisipažin ti tai pirkę. Nežinia, kas buvo užrašyta, bet vis dėlto vienas žodis, to dvarininko nupieštas iš atminties, kaip nagrinėjant paaiškėjo, mūsų raštu reiškė Triopa (Trejopa), o tai lietuviškai tas pats, kas slaviškai Tryzna, tai yra trys ženklai, trys simboliai ar figūros arba trys žmogaus egzistavimo tarpsniai - gyveni mas, mirtis ir amžinybė.
Narbutas teigė pastebėjęs, kad kaimiečiai ir kaimuose gyvenantys Lietuvos žydai išlaikė vaizdinio apie mirusiųjų vėlių vaidenimąsi liekanų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 367
Iš čia tamsioje vaizduotėje įsišaknijo įsi\nvaizdavimas apie gąsdinantį mirusių vėlių vaidenimąsi prie tro\nbesių; dažniausiai jos matomos šiukšlynuose, kur išmeta šiukš\nles iš kambarių. Dar aš pats pastebėjau, kad kaimiečiai, net\nkaimuose gyvenantys Lietuvos žydai turi šito įsivaizdavimo lie\nkanų. 19\n19\nIštrauka iš 1240 metų sutarties (Voigt.
Dešimt vietų Steigiamajame Seime gavo tautinės mažumos (6 žydai, 3 lenkai ir 1 vokietis).
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 148
Kairysis valstiečių liaudinin- kų blokas (vėliau Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga – LVLS) gavo 29 vietas, trečia liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Dešimt vietų Steigiamajame Seime gavo tautinės mažumos (6 žydai, 3 lenkai ir 1 vokietis). Į Steigiamąjį Seimą buvo išrinktos ir penkios moterys.
Nors žydai nenulėmė nei okupacijos, nei sovietizacijos, jų matomumas leido juos sutapatinti su sovietine valdžia, o nacių propagandos mašina mestas „kovos su judobolševizmu“ šūkis susipynė su stipriomis lietuvių antisovietinėmis nuotaikomis.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 198-199
Nors žydai nenulėmė nei okupacijos, nei sovietizacijos, jų matomumas leido juos sutapatinti su sovietine valdžia, o nacių propagandos mašina mestas „kovos su judobolševizmu“ šūkis susipynė su stipriomis lietuvių antisovietinėmis nuotaikomis. Pirmą nacių okupacijos savaitę daug gy- ventojų, tarp jų ir žydai persekioti kaip komunistai, sovietų aktyvistai, ir keli tūkstančiai jų sunaikinti per vadinamąsias „valymo operacijas“, ku- rias pradėjo atvykusios SD Einzatsgruppen – operatyviniai būriai. Tačiau naciai, kitaip negu Vakarų Europoje, masines žydų žudynes pradėjo be 5 skyrius • L I E T U VA : S O V I E T Ų I R N A C I Ų O K U PA C I J O S 199 pereinamojo laikotarpio.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Raudotojos yra jaunos, stiprių plaučių moterys; kai kas nors miršta, nuo to momento iki kūno nuleidimo į kapą jos be per stojo kuo garsiausiai ir kuo klaikiausiai klykia, kiek tik gali. Jeigu mirusysis neturėjo tam tinkamos giminaitės, kviečiama pirma pasitaikiusi kaimynė. Nuostabus dalykas, kaip tos rau dotojos sugeba išreikšti didžiausią liūdesį, bet stebėtoją labiau siai stulbina jų linksmi ir pragiedrėję veidai tuo momentu, kai jos liaujasi rėkusios - nueina nuo scenos kaip artistės, visiškai nepaveiktos įspūdžių, kuriuos ką tik vaizdavo žiūrovams.