Žydai

PDF 19

O \nkai kas priduria – ir… Izraelis, nes, kuriant šią valstybę, reikšmingiausius \nvaidmenis suvaidino iš šios erdvės kilę žydai, vadinęsi litvakais.\nLietuva po 1795 m.

PDF 168

Nepaisant lietuvių kultūros, iš kurios neseniai šaipytasi, dominavimo, \nžydai galėjo ir toliau visiškai tenkinti savo nacionalinius kultūrinius po-\nreikius, tačiau žydai ir lietuviai gyveno atskirus, tik darbo reikalais susi-\njusius gyvenimus. Nacionalinėje lietuvių valstybėje žydams liko uždara \nvalstybės tarnybos sritis, tad jie tradiciškai vyravo prekyboje ir komerci-\njoje, daug prisidėjo prie Lietuvos rekonstrukcijos, sukūrė žydų ekonomi-\nnių ir finansinių organizacijų, taip pat unikalią savo švietimo ir mokyklų \nsistemą (pamokos mokyklose vyko hebrajų arba jidiš kalba, jos tapo svar-\nbiais žydų kultūros centrais). Jauna ir dar niekuo neimponuojanti lietuvių \nkultūra (literatūros klasikai Maironis, Vaižgantas, V.

PDF 162

Vėlesniais metais Vilniaus mies­ tas tolydžio augo: greitai plito statybos, daugėjo gyventojų, mat Vytauto geradariška globa gaubė visus, nieko neišskiriant, vienijo visus žmones ir įvairius tikėjimus. Žydai, dar XI am­ žiuje paplitę kaimyninėje Lenkijoje, Lietuvoje irgi nuo seno buvo ne naujiena, juk laisvai galėjo į ją atvykti, tiek Lenkijos sieną kirsdami, tiek ir iš rytų pusės. Tikriausiai jau Algirdo laikais Vilnius juos bus pažinęs, bet Vytautas, kaip pavyzdį pri­ simindamas Kazimierą Didįjį, kuris žydų tautybės žmonių, ga­ nėtinai pasiturinčių, apsčiai pritelkė savo naujai pastatydintuo­ se miestuose, be to, išmanė, kiek naudos gali duoti turtai, verslai bei įgimti sugebėjimai prekiauti tos tautos, anuomet ne tokios kenksmingos kaip dabar.

PDF 163

) visiems Lietuvos \nžydams suteikė tam tikrų laisvių, pavyzdžiu imdamas Didžio­\nsios Lenkijos kunigaikščio Boleslovo Pamaldžiojo atmintiną \nprivilegiją tos tautos gyventojams, paskelbtą XIII amžiuje, ku­\nrią vėliau patvirtino Kazimieras Didysis68. Betgi Trakų žydai, \ngerokai anksčiau, dar 1388 m., atskirai buvo gavę panašią pri­\nvilegiją, kuria išsamiai apibūdinta jų elgsena krikščionių at­\nžvilgiu69.

PDF 168

Smetonos nuostatos – ka-\ndangi leidžiame tautinėms mažumoms gimtosios kalbos teisę, kultūros \nreikalais bendrauti su savaisiais, tai mažumos „už tai privalo būti mūsų \nžemės teritoriniai patriotai, mylėti Lietuvą ir gerbti lietuvių tautą“.\nNepaisant lietuvių kultūros, iš kurios neseniai šaipytasi, dominavimo, \nžydai galėjo ir toliau visiškai tenkinti savo nacionalinius kultūrinius po-\nreikius, tačiau žydai ir lietuviai gyveno atskirus, tik darbo reikalais susi-\njusius gyvenimus. Nacionalinėje lietuvių valstybėje žydams liko uždara \nvalstybės tarnybos sritis, tad jie tradiciškai vyravo prekyboje ir komerci-\njoje, daug prisidėjo prie Lietuvos rekonstrukcijos, sukūrė žydų ekonomi-\nnių ir finansinių organizacijų, taip pat unikalią savo švietimo ir mokyklų \nsistemą (pamokos mokyklose vyko hebrajų arba jidiš kalba, jos tapo svar-\nbiais žydų kultūros centrais).

PDF 168

Žydai – daugiapolė, pliuralistinė, politiškai susiskaidžiusi bendruome- nė, turinti daugelį partijų ir organizacijų. Vykstant sekuliarizacijai, jauni- mo modernizacijai, yrant uždaram žydų geto gyvenimui valdžia šnairavo į gausėjančius žydų kairiuosius, akty­vius LKP, komunistinio pogrindžio atstovus, kur žydai dominavo: jie sudarė daugiau kaip 70 proc. narių svar- biausioje – Kauno LKP organizacijoje, daugumą komjaunime ir MOPR’e (tarptautinė organizacija revoliucionieriams remti, diriguojama iš Mas- kvos). Lietuviams plūstelėjus į miestus ir veržiantis į pramonę bei pre- kybą, prasidėjus ekonomikos krizei, sustiprėjo konkurencija. Žydai tebe- kontroliavo apie 40 proc. šalies pramonės, 54 proc. jos vidaus prekybos, 20 proc. eksporto ir 40 proc. importo.

PDF 84

Vilniaus Gaono autoritetas, atrodo, lėmė, kad Lietuvos žydai – litva- kai – pradėti laikyti ypač iškiliais žydais, besiskiriančiais nuo kitų griežtu religinės tradicijos laikymusi, intelektualiu racionalumu ir pagarba išsi- mokslinimui. Ne veltui sklido gandai, kad visi Vilniaus išminčiai atminti- nai mokėjo visus 64 Talmudo tomus. Be to, Talmudas buvo studijuojamas jidiš kalbos tarme, susiformavusia Lietuvoje ir vadinama litviš.

PDF 84

Didžiausias Gaono nuopelnas – Babilono Talmudo redagavi- mas ir komentavimas. Vilniaus Gaono autoritetas, atrodo, lėmė, kad Lietuvos žydai – litva- kai – pradėti laikyti ypač iškiliais žydais, besiskiriančiais nuo kitų griežtu religinės tradicijos laikymusi, intelektualiu racionalumu ir pagarba išsi- mokslinimui. Ne veltui sklido gandai, kad visi Vilniaus išminčiai atminti- nai mokėjo visus 64 Talmudo tomus.

PDF 308

Tai buvo žydai ir miestelėnų luomas.\nŽydai tais laikais visoje vakarų Europoje buvo žinomi kaip\ntinkamiausi žmonės visoms kredito operacijoms vesti. Tai bu­\nvo profesionalai „bankininkai“. Kaip tik XIV amž. pusėje, su­\nlaukus vakarų Europoje didelių persekiojimų, daugybė jų buvo\npalikę savo senąsias vietas ir persikraustė tarp kitko į Lenkiją,\no iš jos vėliau, jau Vytauto laikais, organizuotai persikėlė ir Lie­\ntuvon.

PDF 162

Vėlesniais metais Vilniaus mies­ tas tolydžio augo: greitai plito statybos, daugėjo gyventojų, mat Vytauto geradariška globa gaubė visus, nieko neišskiriant, vienijo visus žmones ir įvairius tikėjimus. Žydai, dar XI am­ žiuje paplitę kaimyninėje Lenkijoje, Lietuvoje irgi nuo seno buvo ne naujiena, juk laisvai galėjo į ją atvykti, tiek Lenkijos sieną kirsdami, tiek ir iš rytų pusės. Tikriausiai jau Algirdo laikais Vilnius juos bus pažinęs, bet Vytautas, kaip pavyzdį pri­ simindamas Kazimierą Didįjį, kuris žydų tautybės žmonių, ga­ nėtinai pasiturinčių, apsčiai pritelkė savo naujai pastatydintuo­ se miestuose, be to, išmanė, kiek naudos gali duoti turtai, verslai bei įgimti sugebėjimai prekiauti tos tautos, anuomet ne tokios kenksmingos kaip dabar.

PDF 201

Dalis \nlietuvių policijos savisaugos batalionų panaudoti akcijose prieš civilius \nBaltarusijoje, Lenkijoje, Ukrainoje.\nGetuose atsirado pasipriešinimo grupių, kai kurie žydai bėgo į miš-\nkus, įsijungė į antinacinę rezistenciją – sovietų partizanų būrius, kur, ne-\npaisant susidūrimo su antisemitinėmis nuotaikomis, ėmėsi ginklo, daug \nLietuvos žydų kovojo SSRS gilumoje suformuotoje 16-ojoje lietuviškojoje \nšaulių divizijoje. \n1941 m.

PDF 123

Rinkimuose į Dūmą lietuviai, susiblokavę su žydais prieš \ndvarininkus ir lenkakalbius, išrinko pirmuosius savo parlamentarus, dau-\ngiausia socialdemokratus. Nepasikeitė ir vietinio valdymo modelis.

PDF 18

Aišku, šis klausimas dar per mažai tirtas, bet pasauliui žinomas \n„Rusijos žydų“ fenomenas paaiškinamas paprastai – Rusijos imperijoje \nžydai galėjo gyventi tik į vakarus nuo „sėslumo ribos“, o ši visiškai sutapo \nsu buvusios LDK arba Abiejų Tautų Respublikos rytine riba. Ją nubrėžė \nRusijos imperatorė Jekaterina II 1791 m.

PDF 163

Jau Vytauto laikais Vil­ niaus žydai ne tik ištekliais, bet ir išsimokslinimu tarp savųjų buvo garsūs. Jakob Levi, iš Vilniaus, 1427 m. rašė hebrajiškas knygas ir turėjo Moreno, t. y. teologijos daktaro, var­ dą.

PDF 167

Galima sakyti, kad dvi svarbiausios užsienio politikos problemos – Vilniaus ir Klaipėdos, – lėmė ir Lietuvos žydų bei lenkų padėtį. Netu- rinčią savo stiprios vadovaujančios vidurinės klasės, nedidelę lietuvių inteligentijos grupę domino žydų parama, ypač jeigu Lietuva atsikurtų su sostine Vilniumi. Žydų miesto bendruomenės ir jų prekybos, finan- sų pajėgų parama dar nelietuviškuose miestuose buvo svarbi ir vidaus, ir užsienio politikos sumetimais. 1918 m. gruodį žydų sionistai Jokūbas Vygodskis ir S. Rozenbaumas tapo Lietuvos vyriausybės nariais atitin- kamai kaip ministras be portfelio žydų reikalams ir užsienio reikalų vi- ceministras. Lietuviai nepuoselėjo antisemitizmo ir žydų asimiliacijos planų, o žydams Paryžiaus taikos konferencijoje prižadėjo viską, ko tie tiktai prašė, visų pirma plačiausią kultūrinę autonomiją. Apskritai Lietu- vos nepriklausomybę žydai parėmė, dalyvavo Lietuvos Tarybos veikloje, žydai savanoriai dalyvavo nepriklausomybės kovose.

PDF 163

) visiems Lietuvos \nžydams suteikė tam tikrų laisvių, pavyzdžiu imdamas Didžio­\nsios Lenkijos kunigaikščio Boleslovo Pamaldžiojo atmintiną \nprivilegiją tos tautos gyventojams, paskelbtą XIII amžiuje, ku­\nrią vėliau patvirtino Kazimieras Didysis68. Betgi Trakų žydai, \ngerokai anksčiau, dar 1388 m., atskirai buvo gavę panašią pri­\nvilegiją, kuria išsamiai apibūdinta jų elgsena krikščionių at­\nžvilgiu69.

PDF 150

Lietuviai sudarė 82 proc., \nžydai 7, vokiečiai 4, lenkai 3, rusai 2,3 proc. gyventojų.

PDF 15

Lietuvos vardas tapo ir žydų savastimi. Visą istorinės Lietuvos laiko- tarpį joje gyvenę žydai vadino šią šalį „Lite“, o save – „litvakais“. Taigi Lietuvos vardą išplatino senoji Lietuvos valstybė – Lietuvos Didžioji Ku- nigaikštija.

PDF 169

Tautininkams patiko ir žydų parama sprendžiant Klaipėdos ir Vil- niaus problemas, o žydų dalyvavimas savivaldos rinkimuose laikytas „nepagrįstu“ žydų noru toliau plėsti savo įtaką. Tačiau lietuvėjant mies- tams, lietuvių ir jų ūkinių kooperatyvų veikla neišvengiamai silpnino žydų verslo pozicijas. Lietuvių kapitalo dalis Lietuvos eksporte 1934 m. jau sudarė 45 proc., 1938 m. – 70 proc. Kai kuriose srityse žydai tvirtai dominavo – eksportavo daugiau arklių, kailių ir odų, miško medžiagos, o importe sudarė didžiąją dalį. Apskritai žydai gyveno atskirą bendruo- meninį gyvenimą ir menkai integravosi į lietuvių visuomenę, o sionistinis judėjimas kėlė Lietuvos žydus gyventi į Palestiną.

PDF 198

Sovietams kuriant naują administraciją žydai, ypač jaunimas, noriai pradėjęs kalbėti rusiškai, gavo postus valdžioje, įmonėse ir įstaigose, pro- fesinėse sąjungose – žydai tapo matomi prosovietinėse demonstracijose, administracijoje, tarp politinių vadovų, ir tai buvo neįprasta. Negavęs didelio lietuvių pritarimo sovietų režimas skatino įsitraukti žydus, ne- mažai žydų pasirodė valstybės aparate, NKVD, milicijoje. Tai ypač su- stiprino antisemitines nuotaikas, daugeliui lietuvių atrodė, kad visi žydai išdavė nepriklausomą Lietuvą ir jos idealus.

PDF 18

Aišku, šis klausimas dar per mažai tirtas, bet pasauliui žinomas \n„Rusijos žydų“ fenomenas paaiškinamas paprastai – Rusijos imperijoje \nžydai galėjo gyventi tik į vakarus nuo „sėslumo ribos“, o ši visiškai sutapo \nsu buvusios LDK arba Abiejų Tautų Respublikos rytine riba. Ją nubrėžė \nRusijos imperatorė Jekaterina II 1791 m.

PDF 19

O \nkai kas priduria – ir… Izraelis, nes, kuriant šią valstybę, reikšmingiausius \nvaidmenis suvaidino iš šios erdvės kilę žydai, vadinęsi litvakais.\nLietuva po 1795 m.

PDF 150

Lietuviai sudarė 82 proc., \nžydai 7, vokiečiai 4, lenkai 3, rusai 2,3 proc. gyventojų.

PDF 167

4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 167 Lietuvos piliečiai žydai ir lenkai Šimtmečius Lietuvoje nebuvo aršaus antisemitizmo, nes lietuvių valstietis buvo visiškai priklausomas nuo absoliučiai dominavu- sių žydų pirklių ir derliaus supirkėjų ir atvirkščiai. Malonybiškai ir kartu pašaipiai lietuvių vadinami „mūsų žydeliai“ (dėl to, kad nebuvo aukšto ūgio ir užsiėmė valstiečių neigiamai vertinama prekyba, o ne „rimtu“ darbu) garsėjo visuotiniu raštingumu, pomėgiu knygai ir tuo atžvilgiu buvo geras pavyzdys lietuvių tautiniam judėjimui, nors lietuviams atrodė „kitokie“. Žydai lietuvių valstiečius matė kaip mažai civilizuotus kaimie- čius, iš kurių jie tik pirko produkciją, o vos prasibrėžianti lietuvių kultūra jiems, kaip ir lenkams, visiškai neimponavo. Su lietuviais žydai kalbėjo rusiškai ar lenkiškai.

PDF 113

Toms statulėlėms stigo keleto rankų, matyt, buvo nulaužtos. Domintis vėliau, po dešimt metų, neaptikta nė pėdsako, kur toji liekana dingo; vos rasta atsimenančių šį nutikimą; žydai nenorėjo prisipažin­ ti tai pirkę. Nežinia, kas buvo užrašyta, bet vis dėlto vienas žodis, to dvarininko nupieštas iš atminties, kaip nagrinėjant paaiškėjo, mūsų raštu reiškė Triopa (Trejopa), o tai lietuviškai tas pats, kas slaviškai Tryzna, tai yra trys ženklai, trys simboliai ar figūros arba trys žmogaus egzistavimo tarpsniai - gyveni­ mas, mirtis ir amžinybė.

PDF 367

Iš čia tamsioje vaizduotėje įsišaknijo įsi­\nvaizdavimas apie gąsdinantį mirusių vėlių vaidenimąsi prie tro­\nbesių; dažniausiai jos matomos šiukšlynuose, kur išmeta šiukš­\nles iš kambarių. Dar aš pats pastebėjau, kad kaimiečiai, net\nkaimuose gyvenantys Lietuvos žydai turi šito įsivaizdavimo lie­\nkanų. 19\n19\nIštrauka iš 1240 metų sutarties (Voigt.

PDF 148

Kairysis valstiečių liaudinin- kų blokas (vėliau Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga – LVLS) gavo 29 vietas, trečia liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Dešimt vietų Steigiamajame Seime gavo tautinės mažumos (6 žydai, 3 lenkai ir 1 vokietis). Į Steigiamąjį Seimą buvo išrinktos ir penkios moterys.

PDF 198-199

Nors žydai nenulėmė nei okupacijos, nei sovietizacijos, jų matomumas leido juos sutapatinti su sovietine valdžia, o nacių propagandos mašina mestas „kovos su judobolševizmu“ šūkis susipynė su stipriomis lietuvių antisovietinėmis nuotaikomis. Pirmą nacių okupacijos savaitę daug gy- ventojų, tarp jų ir žydai persekioti kaip komunistai, sovietų aktyvistai, ir keli tūkstančiai jų sunaikinti per vadinamąsias „valymo operacijas“, ku- rias pradėjo atvykusios SD Einzatsgruppen – operatyviniai būriai. Tačiau naciai, kitaip negu Vakarų Europoje, masines žydų žudynes pradėjo be 5 skyrius • L I E T U VA : S O V I E T Ų I R N A C I Ų O K U PA C I J O S 199 pereinamojo laikotarpio.